Saulės panelės dviračių take: olandai 70 metrų atkarpą pavertė energiją gaminančiu keliu

Nyderlanduose dar 2014 metais buvo išbandytas kelias, kuris turėjo būti daugiau nei tik danga dviratininkams.

Kromeni miestelyje, netoli Amsterdamo, inžinieriai maždaug 70 metrų dviračių tako atkarpą pakeitė saulės panelėmis ir pavertė ją elektrą gaminančiu eksperimentu.

Pirmaisiais metais šis neįprastas takas pagamino 9 800 kWh elektros, tačiau istorija baigėsi ne taip sklandžiai, kaip tikėtasi.

Projektas, žinomas kaip „SolaRoad“, tuo metu buvo pristatomas kaip pirmasis toks viešo naudojimo saulės energiją gaminantis dviračių takas pasaulyje. Idėja atrodė drąsi: ne statyti paneles ant stogų ar laukuose, o įmontuoti jas tiesiai į kasdien naudojamą infrastruktūrą. Tačiau po kelių metų paaiškėjo, kad dviratininkams skirta danga yra kur kas sudėtingesnė vieta saulės technologijoms nei ramus pastato stogas.

70 metrų atkarpa Kromenyje tapo inžineriniu bandymu

Eksperimentinis takas buvo įrengtas Kromenyje, Šiaurės Olandijos provincijoje. Vietoje įprastos dangos dalis dviračių tako buvo sudaryta iš specialių betoninių modulių, kuriuose po apsauginiu paviršiumi buvo integruotos saulės baterijos. Per taką kasdien galėjo važiuoti dviratininkai, o tuo pačiu metu po jų ratais esantys moduliai rinko saulės šviesą.

Inžinierių užduotis nebuvo paprasta. Paviršius turėjo praleisti šviesą iki saulės elementų, bet kartu būti pakankamai tvirtas, neslidus ir atsparus lietui, šalčiui, purvui bei nuolatiniam mechaniniam poveikiui. Tai reiškė, kad saulės moduliai čia turėjo atlaikyti visai kitokias sąlygas nei tradicinės panelės, sumontuotos kampu ant stogo.

Pirmųjų metų rezultatas nustebino: 9 800 kWh elektros

Pirmieji skaičiai projekto rengėjams suteikė pagrindo optimizmui. Per pirmuosius eksploatavimo metus maždaug 70 metrų ilgio atkarpa pagamino 9 800 kWh elektros energijos. Tai buvo svarbus rezultatas, nes eksperimentas turėjo parodyti ne tik technologijos veikimą laboratorijoje, bet ir realiame kelyje, kuriuo kasdien naudojasi žmonės.

Tokio tipo projektui tai buvo daugiau nei simbolinis pasiekimas. Dviračių takas ne tik atliko savo pirminę funkciją, bet ir tiekė elektrą. Būtent ši detalė anuomet labiausiai traukė dėmesį: įprasta miesto infrastruktūra teoriškai galėjo tapti paskirstytu energijos šaltiniu.

Vis dėlto pirma sėkmė neuždengė problemos, kuri netrukus tapo lemiama. Paviršius, turėjęs saugoti saulės elementus ir išlikti tinkamas važiuoti, pradėjo kelti vis daugiau rūpesčių.

Silpniausia vieta tapo ne saulės elementai, o danga

Eksploatuojant taką paaiškėjo, kad didžiausias iššūkis yra viršutinis paviršiaus sluoksnis. Jis turėjo vienu metu būti skaidrus, tvirtas ir saugus dviratininkams. Tačiau realios oro sąlygos ir kasdienis naudojimas ėmė gadinti dangą.

Pasak projekto istoriją aprašiusių šaltinių, taką vargino pasikartojantys paviršiaus pažeidimai. Tai reiškė ne tik techninius remonto darbus, bet ir klausimą, ar tokia danga gali patikimai tarnauti viešame dviračių take. Saulės kelio idėja atrodė patraukliai, tačiau praktikoje kiekvienas įtrūkimas ar sluoksnio pažeidimas tiesiogiai veikė saugumą ir eksploatacijos kainą.

2020 metais panelės buvo pašalintos

Galiausiai 2020 metais saulės panelės iš šios Kromenio dviračių tako atkarpos buvo pašalintos. Sprendimą lėmė ne vien tai, kad technologija buvo neįprasta ar brangi, bet ir pasikartojantys paviršiaus pažeidimai. Kitaip tariant, eksperimentas veikė kaip energijos šaltinis, tačiau nepakankamai patikimai kaip kasdienė kelio danga.

Ši pabaiga nereiškė, kad pats bandymas buvo bevertis. Per keletą metų projektas parodė, jog elektros gamyba iš kelio paviršiaus yra techniškai įmanoma. Tačiau Kromenio atvejis taip pat labai konkrečiai atskleidė ribą: viešas kelias turi būti pirmiausia saugus, atsparus ir pigiai prižiūrimas, o tik tada – gaminti elektrą.

Ambicinga idėja susidūrė su kasdienybės apkrova

„SolaRoad“ istorija įdomi tuo, kad ji nesibaigė vien laboratoriniu prototipu. Maždaug 70 metrų ilgio atkarpa buvo tikras dviračių takas, kuriuo važiavo žmonės, o ne uždara demonstracinė aikštelė. Būtent todėl rezultatai buvo tokie vertingi: projektas išbandė saulės dangą ten, kur ją veikia lietus, dulkės, temperatūros pokyčiai ir tūkstančiai ratų pravažiavimų.

Per pirmus metus pagamintos 9 800 kWh elektros parodė, kad idėja nėra vien futuristinė reklama. Tačiau 2020 metais pašalintos panelės priminė kitą faktą: kelias nėra stogas. Ant jo ne tik krenta saulė, bet ir kasdien juda žmonės, dviračiai, remonto technika, kaupiasi purvas, o paviršius privalo išlikti saugus bet kokiu oru.

Kromenio eksperimentas todėl liko kaip viena ryškiausių ankstyvųjų saulės kelių istorijų Europoje: 70 metrų ambicijos, 9 800 kWh per pirmuosius metus ir sprendimas 2020-aisiais technologiją išmontuoti dėl pasikartojančių dangos pažeidimų.

Šaltiniai:
https://timesofindia.indiatimes.com/science/in-2014-dutch-engineers-replaced-230-feet-of-bicycle-path-with-solar-panels-it-generated-9800-kwh-in-its-first-year-but-repeated-surface-damage-led-to-their-removal-in-2020/articleshow/133966669.cms