A++ klasės pastatų gali nebelikti: Lietuvoje ruošiama nauja energinio naudingumo sistema
Aplinkos ministerija siūlo keisti Lietuvoje taikomą pastatų energinio naudingumo vertinimą: dabartinės A+, A++ ir kitos „pliusinės“ klasės būtų pakeistos nauja A–G skale. Pagal rengiamą tvarką aukščiausia A klasė būtų siejama su nulinės emisijos pastatais, todėl šiandien rinkoje įprasta A++ klasė kaip atskira kategorija gali nebelikti.
Ministerija pabrėžia, kad siūlomi pakeitimai dar nėra galutinai priimti. Jie rengiami derinant Lietuvos sistemą su atnaujintais Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo reikalavimais.
Aplinkos ministerija siūlo pereiti prie A–G energinio naudingumo skalės
Šiuo metu Lietuvoje pastatai vertinami klasėmis nuo A++ iki G. Naujoje sistemoje būtų naudojamos raidės nuo A iki G, atsisakant A+ ir A++ žymėjimo. Ministerijos teigimu, tokia skalė leistų aiškiau palyginti Lietuvos pastatų energinį naudingumą su kitų Europos Sąjungos šalių vertinimais.
Didžiausias pokytis paliestų aukščiausias klases. Dabar naujai statomi pastatai Lietuvoje turi atitikti A++ energinio naudingumo klasę, tačiau siūlomoje sistemoje aukščiausia A klasė būtų rezervuota nulinės emisijos pastatams.
A klasė būtų skirta nulinės emisijos pastatams
Pagal siūlomą tvarką A klasės pastatas turėtų atitikti nulinės emisijos pastato kriterijus. Toks pastatas turėtų pasižymėti labai mažu energijos poreikiu, o jo naudojama energija turėtų būti gaunama iš atsinaujinančių energijos išteklių arba kitų netaršių energijos šaltinių.
Ministerija taip pat nurodo, kad nulinės emisijos pastatai neturėtų vietoje deginti iškastinio kuro. Tai reiškia, kad vertinant pastatą būtų žiūrima ne vien į šilumos nuostolius ar energijos sąnaudas, bet ir į tai, iš kokių šaltinių gaunama pastatui reikalinga energija.
Nuo 2028 m. reikalavimai pirmiausia paliestų viešuosius pastatus
Atnaujinta Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyva numato, kad nuo 2028 m. nulinės emisijos reikalavimus turėtų atitikti nauji viešajam sektoriui priklausantys pastatai. Nuo 2030 m. tokie reikalavimai būtų taikomi visiems naujiems pastatams.
Lietuvoje rengiama sistema turėtų paruošti teisinį pagrindą šiems terminams. Tai reiškia, kad pasikeistų ne tik klasių pavadinimai, bet ir pats vertinimo turinys – daugiau dėmesio būtų skiriama pastato poveikiui klimatui ir energijos šaltinių kilmei.
Sertifikatuose būtų daugiau duomenų apie energiją ir taršą
Siūloma, kad energinio naudingumo sertifikatuose būtų pateikiama daugiau informacijos apie pastato energijos vartojimą. Juose turėtų būti aiškiau nurodomos pirminės energijos sąnaudos, energijos iš atsinaujinančių išteklių dalis ir su pastato naudojimu susijęs išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.
Toks sertifikatas turėtų padėti pastato savininkui, pirkėjui ar nuomininkui suprasti ne tik tai, kokiai klasei priskiriamas pastatas, bet ir kokios yra jo faktinės energinės charakteristikos pagal naują vertinimo logiką.
Anksčiau išduotų sertifikatų vien dėl naujos skalės keisti nereikėtų
Aplinkos ministerija nurodo, kad anksčiau išduoti energinio naudingumo sertifikatai neturėtų būti automatiškai naikinami vien dėl pasikeitusios vertinimo sistemos. Jie galiotų iki juose nurodyto termino, jeigu teisės aktuose nebūtų numatyta kitaip konkrečiais atvejais.
Naujoji skalė būtų taikoma sertifikuojant pastatus pagal atnaujintą tvarką. Todėl rinkoje kurį laiką galėtų būti ir senąsias A++, A+ ar A klases turinčių sertifikatų, ir pagal naują A–G sistemą išduotų dokumentų.
Pakeitimai rengiami įgyvendinant atnaujintą ES direktyvą
Pastatų energinio naudingumo vertinimo pertvarka Lietuvoje siejama su Europos Sąjungos pastatų energinio naudingumo direktyvos pakeitimais. Joje numatytas tikslas iki 2050 m. pereiti prie nulinės emisijos pastatų fondo.
Kol kas Aplinkos ministerijos pasiūlymai yra derinimo stadijoje. Galutinė tvarka paaiškės priėmus atitinkamus teisės aktų pakeitimus.
