Pastatų energetinio naudingumo vertinimo sistemos paaiškinimas
Pastatų energetinio naudingumo vertinimo sistema yra statybos ir nekilnojamojo turto reguliavimo dalis, kuri pastatus suskirsto į energetinio naudingumo klases.
Pastatai skirstomi pagal apskaičiuotą energijos poreikį, šilumos nuostolius, inžinerinių sistemų efektyvumą ir atsinaujinančios energijos naudojimą.
Lietuvoje ši sistema siejama su pastato energetinio naudingumo sertifikatu, kurį išduoda atestuotas energetinio naudingumo sertifikavimo ekspertas pagal nustatytą metodiką.
Kodėl pastatai skirstomi į energetinio naudingumo klases
Energetinio naudingumo klasė parodo, kiek energijos pastatui reikia šildymui, vėsinimui, karštam vandeniui, vėdinimui ir kitoms su pastato eksploatavimu susijusioms reikmėms. Klasė nėra vien buitinė etiketė. Ji naudojama projektuojant naujus pastatus, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą, taip pat vertinant renovacijos poveikį.
Praktiškai tai reiškia, kad du panašaus ploto pastatai gali turėti skirtingas energijos sąnaudas. Skirtumą lemia sienų, stogo, grindų ir langų šiluminės savybės, sandarumas, šilumos šaltinis, vėdinimo sistema bei pastato forma. Dėl šios priežasties energinio naudingumo klasė apibūdina ne vien sąskaitas, bet visą pastato techninę būklę.
Kaip apskaičiuojamas pastato energetinis naudingumas
Vertinimas atliekamas skaičiuojant metinį energijos poreikį ir jį perskaičiuojant į pirminę energiją. Paprastai naudojamas rodiklis išreiškiamas kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus: kWh/(m²·metai). Tai leidžia lyginti skirtingo ploto pastatus.
Pirminės energijos rodiklis gali būti aprašomas supaprastinta formule:
Ep = Σ(Ei × fp,i), kur Ei yra konkrečios energijos rūšies sunaudojimas, o fp,i – pirminės energijos koeficientas.
Ši formulė paaiškina, kodėl svarbu ne tik energijos kiekis, bet ir jos kilmė. Pavyzdžiui, elektros, centralizuotos šilumos, biokuro ar saulės energijos poveikis vertinamas nevienodai. Todėl pastatas su mažomis faktinėmis sąnaudomis nebūtinai automatiškai patenka į aukštesnę klasę, jei jo sistemos neatitinka metodikos reikalavimų.
Ką reiškia klasės nuo A+ iki G?
Energetinio naudingumo klasės išdėstomos nuo labai mažo energijos poreikio iki didelio energijos naudojimo. Lietuvoje teisės aktuose taip pat naudojama A++ klasė, taikoma itin mažai energijos naudojantiems pastatams, tačiau žemiau pateikta lentelė paaiškina vartotojams dažnai lyginamas A+–G klases.
| Klasė | Bendras paaiškinimas | Tipiniai požymiai | Ką tai reiškia naudotojui? |
|---|---|---|---|
| A+ | Labai mažas energijos poreikis. | Gera šilumos izoliacija, sandarumas, efektyvios šildymo ir vėdinimo sistemos, dažnai naudojama atsinaujinanti energija. | Pastatas paprastai turi mažas šilumos sąnaudas ir stabilesnį mikroklimatą. |
| A | Mažai energijos naudojantis pastatas. | Šiltos atitvaros, kokybiški langai, kontroliuojama ventiliacija, efektyvus šildymas. | Eksploatacinės sąnaudos dažniausiai mažesnės nei senesnių klasių pastatuose. |
| B | Vidutiniškai efektyvus pastatas. | Pakankama šilumos izoliacija, bet sistemos ar sandarumas gali būti ne tokie efektyvūs kaip A klasėje. | Dažnai būdinga naujesniems arba dalinai modernizuotiems pastatams. |
| C | Mažiausia klasė, kuri ilgą laiką buvo būdinga daugeliui senesnių modernizuotų pastatų. | Šilumos nuostoliai didesni, inžinerinės sistemos gali būti paprastesnės. | Sąnaudos priklauso nuo renovacijos kokybės ir naudotojų įpročių. |
| D | Žemesnio efektyvumo pastatas. | Dažnesni šilumos tilteliai, prastesni langai, silpnesnė izoliacija. | Šildymo išlaidos paprastai didesnės, komfortas labiau priklauso nuo sezono. |
| E | Didelis energijos poreikis. | Senos konstrukcijos, nepakankama izoliacija, neefektyvi šildymo sistema. | Renovacija gali reikšmingai pakeisti klasę ir sąnaudas. |
| F | Labai didelis energijos poreikis. | Dideli šilumos nuostoliai per sienas, stogą, langus ir nesandarias vietas. | Pastatas dažnai reikalauja kompleksinio atnaujinimo. |
| G | Žemiausia energinio naudingumo klasė. | Dideli konstrukciniai ir sistemų trūkumai, mažas sandarumas, prastos atitvarų savybės. | Eksploatacija energetiškai neefektyvi, o komfortas dažnai ribotas. |
Kodėl klasės ribos nėra vien tik viena kWh reikšmė?
Pastato klasė nepriskiriama vien pagal vieną universalią sąnaudų ribą, nes metodika vertina pastato paskirtį, geometriją, atitvaras ir energijos šaltinius. Gyvenamasis namas, mokykla, biuras ar gydymo pastatas turi skirtingus naudojimo režimus. Skiriasi vidaus temperatūros, vėdinimo poreikis ir karšto vandens vartojimas.
Dėl to energinio naudingumo sertifikavimas remiasi skaičiuojamuoju modeliu. Jame nagrinėjami norminiai duomenys, o ne vien gyventojo faktinės sąskaitos. Tai svarbu, nes sąskaitas gali iškreipti elgsena: vienas žmogus šildo iki 19 °C, kitas – iki 23 °C, tačiau pastato techninės savybės nuo to nepasikeičia.
Kas atlieka energinio naudingumo vertinimą?
Pastato energinio naudingumo sertifikavimą atlieka atestuotas ekspertas. Jis vertina projektinius arba faktinius pastato duomenis, konstrukcijas, inžinerines sistemas ir dokumentus. Naujos statybos atveju remiamasi projektu bei atliktais bandymais, o esamam pastatui gali būti reikalinga apžiūra ir techninių duomenų surinkimas.
Vertinamos ne žmogaus kūno dalys, o pastato dalys ir sistemos. Svarbiausi elementai yra:
- išorinės sienos, stogas, perdangos ir grindys ant grunto;
- langai, durys ir šilumos tilteliai;
- pastato sandarumas ir oro infiltracija;
- šildymo, vėdinimo, vėsinimo ir karšto vandens sistemos;
- atsinaujinančios energijos šaltiniai, pavyzdžiui, saulės elektrinės ar šilumos siurbliai;
- pastato paskirtis, plotas, forma ir orientacija.
Kada reikalingas energinio naudingumo sertifikatas?
Sertifikatas paprastai reikalingas statant, parduodant ar išnuomojant pastatą arba jo dalį. Jis taip pat naudojamas po renovacijos, kai reikia įrodyti pasiektą energinio naudingumo klasę. Dokumente nurodoma klasė, skaičiuojamosios energijos sąnaudos ir kita informacija, leidžianti palyginti pastatą su analogiškais objektais.
Sertifikatas nėra statybos darbų kokybės garantija. Jis yra skaičiuojamasis dokumentas, parodantis, kokį energinį rezultatą pastatas turėtų pasiekti pagal metodiką. Jei faktinis naudojimas labai skiriasi nuo norminių sąlygų, realios sąskaitos gali skirtis nuo skaičiuotų rodiklių.
Ką energinio naudingumo klasė pasako pirkėjui ar savininkui?
Klasė suteikia techninį signalą apie pastato energijos poreikį. Aukštesnė klasė dažniausiai siejama su geresne šilumos izoliacija, mažesniais šilumos nuostoliais ir modernesnėmis sistemomis. Žemesnė klasė rodo, kad pastatas gali prarasti daugiau šilumos ir reikalauti didesnių investicijų į atnaujinimą.
Kartu klasė neatsako į visus klausimus. Ji neįvertina kaimynystės, triukšmo, konstrukcijų nusidėvėjimo visais aspektais ar nekilnojamojo turto kainos pagrįstumo. Todėl energinio naudingumo sertifikatas turėtų būti skaitomas kartu su techninės būklės dokumentais, kadastro duomenimis ir faktine pastato apžiūra.
Kaip renovacija gali pakeisti klasę?
Renovacija klasę keičia tada, kai sumažina energijos poreikį arba pakeičia energijos šaltinių vertinimą. Dažniausiai didžiausią poveikį turi išorinių atitvarų šiltinimas, langų keitimas, sandarumo gerinimas, šildymo sistemos balansavimas ir vėdinimas su šilumos grąža.
Vienas atskiras darbas ne visada pakelia pastatą per kelias klases. Pavyzdžiui, pakeitus langus, bet neapšiltinus stogo ir sienų, šilumos nuostoliai gali likti dideli. Energinio naudingumo sistema todėl vertina visumą, o ne pavienį elementą.
Šaltiniai
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.280587
https://energy.ec.europa.eu/topics/energy-efficiency/energy-efficient-buildings/energy-performance-buildings-directive_en
https://www.spsc.lt/cms/index.php?option=com_content&view=article&id=142&Itemid=321&lang=lt
