Vėdinimo su rekuperacija sistemos

Vėdinimo su rekuperacija sistema – tai yra mechaninio vėdinimo technologija, kuri tiekia į patalpas šviežią orą ir tuo pačiu ištraukia panaudotą, grąžindama dalį šilumos per šilumokaitį. Šios sistemos esmė – užtikrinti pastovų oro keitimąsi su minimaliais šilumos nuostoliais.

Tai leidžia palaikyti sveiką mikroklimatą, išvengti pelėsio ir sumažinti energijos sąnaudas šildymui. Statybos sektoriaus duomenimis, A+ ir A++ klasės pastatuose rekuperacinė vėdinimo sistema leidžia sutaupyti iki 30–40 % šildymui reikalingos energijos, o oro kokybės rodikliai (CO₂, drėgmė, kvapai) išlieka optimaliame lygyje ištisus metus.

Paaiškinsime, kaip veikia vėdinimo su rekuperacija sistemos, kokie jų tipai, dažniausi mitai ir kaip išsirinkti tinkamiausią sprendimą savo namams.

Plačiau apie namų energinį efektyvumą→

Kaip veikia vėdinimo su rekuperacija sistema

Rekuperatorius – tai įrenginys, kuris vienu metu ištraukia panaudotą orą iš patalpų ir tiekia į vidų šviežią orą iš lauko. Šilumokaitis perima šilumą iš šalinamo oro ir perduoda ją įeinančiam srautui, taip sumažindamas šildymo energijos poreikį.

Oro tiekimo kanalas – šviežiam orui į patalpas.
Oro šalinimo kanalas – panaudotam orui ištraukti.
Šilumokaitis – šilumos mainų šerdis tarp oro srautų.
Filtrai – apsaugo sistemą nuo dulkių, žiedadulkių ir teršalų.
Ventiliatoriai – palaiko pastovų oro judėjimą.

Modernūs rekuperatoriai pasiekia iki 90–95 % šilumos grąžos efektyvumą, o kai kurie įrenginiai papildomai turi drėgmės grąžinimo funkciją (entalpinį šilumokaitį), padedančią išlaikyti komfortišką mikroklimatą žiemą.

Pagrindiniai rekuperatorių tipai

Plokštelinis rekuperatorius – populiariausias sprendimas gyvenamuosiuose namuose; paprastas, efektyvus, be judančių dalių.
Rotacinis rekuperatorius – naudoja besisukantį būgną šilumos mainams; pasižymi itin aukštu efektyvumu ir drėgmės grąža.
Entalpinis rekuperatorius – leidžia grąžinti ne tik šilumą, bet ir drėgmę, todėl tinka patalpoms, kur žiemą oras linkęs sausėti.
Decentralizuoti rekuperatoriai – montuojami pavienėse patalpose, dažniausiai renovuojamuose butuose be ortakynų sistemos.

Vėdinimo su rekuperacija nauda

Energijos taupymas: šilumos grąžos sistema sumažina šildymo sąnaudas iki 30–40 %.
Švarus oras: filtrai sulaiko dulkes, žiedadulkes ir taršos daleles.
Stabilus mikroklimatas: išvengiama drėgmės disbalanso ir pelėsio susidarymo.
Komfortas: automatinis veikimas užtikrina tolygų oro keitimą be atidarytų langų.
Garso izoliacija: nereikia vėdinti per atvirus langus, todėl mažiau triukšmo iš lauko.

Be to, rekuperacinė sistema ypač naudinga energiniu požiūriu sandariuose namuose, kuriuose natūrali oro cirkuliacija yra minimali.

Populiariausi mitai apie rekuperaciją

„Rekuperacija brangi ir neatsiperka.“ Tiesą sakant, sutaupoma iki 30 % šilumos energijos per metus, todėl sistema dažnai atsiperka per 5–8 metus.
„Vėdinimo sistema peršaldo patalpas.“ Šilumokaitis sureguliuoja oro temperatūrą, todėl į patalpas patenka vos keliais laipsniais vėsesnis oras.
„Rekuperatorių reikia dažnai valyti.“ Filtrai keičiami paprastai – vidutiniškai 2–3 kartus per metus, o pats įrenginys reikalauja minimalios priežiūros.
„Tinka tik naujos statybos namams.“ Egzistuoja ir decentralizuoti rekuperatoriai, kurie sėkmingai montuojami senuose daugiabučiuose ar butuose.
„Rekuperacija džiovina orą.“ Šiuolaikiniai entalpiniai rekuperatoriai išsaugo drėgmės balansą ir neleidžia orui per daug išsausėti.

Kaip išsirinkti tinkamą rekuperacijos sistemą

Įvertinkite patalpų plotą ir žmonių skaičių – nuo to priklauso oro srauto poreikis (m³/h).
Pasirinkite šilumos grąžos efektyvumą – ne mažiau kaip 85 %.
Rinkitės įrenginį su tyliu veikimu – triukšmo lygis iki 40 dB.
Patikrinkite, ar sistema turi filtrų užterštumo indikatorių ir automatinį darbo režimą.
Montuokite su profesionaliu projektu – neteisingas ortakynų išdėstymas gali sumažinti efektyvumą iki 20 %.

Priežiūra ir eksploatacija

Tinkamai prižiūrima rekuperacijos sistema veikia daugelį metų be gedimų. Svarbiausia:

Keisti filtrus kas 3–6 mėnesius (pagal gamintojo rekomendacijas).
Kartą per metus patikrinti šilumokaitį ir ventiliatorius.
Užtikrinti, kad oro įsiurbimo angos nebūtų užterštos dulkėmis ar lapais.
Atlikti balansavimo patikrą po remonto ar statybos darbų.