Pirmajame šalyje inžinerijos licėjuje privalomas bus ir šachmatų būrelis

Kaune buvusi Purienų mokykla pertvarkyta į Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjų. Tai pirmasis tokio pobūdžio licėjus Lietuvoje, kurio tikslas – ugdyti mokinių domėjimąsi gamtos mokslais, technologijomis ir inžinerija. Ši švietimo įstaiga siekia paskatinti mokinius ateityje rinktis inžinieriaus ar išradėjo kelią ir sustiprinti šalies technologinį potencialą.

Nauja ugdymo programa

Licėjus pasiūlys išskirtinę mokymo programą, kurioje inžinerijos mokslai sudarys apie ketvirtadalį viso ugdymo turinio. Jie bus integruoti ne tik į atskiras pamokas, bet ir į matematikos, istorijos, dailės bei kitų dalykų programas. Toks modelis leis mokiniams ne tik mokytis tradicinių disciplinų, bet ir praktiškai taikyti žinias realiuose projektuose.

Šachmatai ir inžinerija nuo pirmos klasės

Jau pradinėse klasėse mokiniams numatyti nestandartiniai privalomi užsiėmimai:

• šachmatų būrelis, lavinantis loginį mąstymą ir strateginį planavimą;
• inžinerijos pamokos, supažindinančios su pagrindiniais techniniais principais.

Vėlesnėse klasėse mokiniai mokysis robotikos, programavimo, projektavimo, braižybos pagrindų. Po pamokų jie galės rinktis įvairius būrelius, dalyvauti komandinėse veiklose ir įsitraukti į projektinius darbus, kurie ugdys problemų sprendimo gebėjimus ir bendradarbiavimo įgūdžius.

Specializuoti dalykai vyresnėse klasėse

11–12 klasėse mokinių laukia dar platesnis pasirinkimas. Čia bus dėstomi privalomi ir pasirenkamieji dalykai, tokie kaip:

• medijos ir medijų inžinerija,
• biotechnologijos,
• elektrotechnikos sistemos,
• mechatronikos pagrindai.

Pasak direktoriaus Dainiaus Žvirdausko, tokia programa užtikrina, kad mokiniai gautų ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių, būtinų XXI amžiaus darbo rinkoje.

Problema: mažėjantis susidomėjimas tiksliaisiais mokslais

KTU studijų prorektorius prof. Pranas Žiliukas atkreipia dėmesį, kad šio licėjaus atsiradimą paskatino nerimą kelianti tendencija – jaunimo mažas susidomėjimas gamtos ir tiksliaisiais mokslais. Šiemet valstybinius fizikos ir chemijos egzaminus rinkosi tik apie 8 proc., o informacinių technologijų – vos 6,5 proc. abiturientų. Be to, į tiksliuosius mokslus stojantieji neretai pasižymi žemesniais balais nei humanitarinių ar socialinių mokslų pasirinkę moksleiviai.

Tikslas – sustiprinti jaunimo techninį pasirengimą

Pasak prof. P. Žiliuko, inžinerijos licėjus yra atsakas į šią problemą. Jis sukurtas tam, kad mokiniai nuo mažens būtų supažindinti su technologijų pasauliu ir įgytų pagrindinius inžinerinius gebėjimus. Tikimasi, kad apie pusė licėjaus abiturientų ateityje rinksis gamtos ar inžinerijos studijas universitetuose.

Mergaičių įtraukimas į inžineriją

Direktorius D. Žvirdauskas pabrėžia mergaičių dalyvavimo svarbą. Anot jo, inžinerinėse komandose labai svarbus įvairių mąstymo stilių derinys – kruopštumas, kūrybiškumas, loginis planavimas. Šiuo metu licėjuje pavyko užtikrinti lyčių balansą, o tai yra žingsnis link platesnio moterų įtraukimo į technologijų sritį.

Praktinės galimybės mokiniams

Vienas iš didžiausių licėjaus privalumų – galimybė mokiniams dirbti KTU laboratorijose. Čia jie turės prieigą prie modernios įrangos, galės dirbti kartu su universiteto dėstytojais ir studentais, rengti bendrus projektus. Tai suteiks patirties, kurios dažnai trūksta net pirmo kurso studentams.

Priėmimas ir atranka

Pirmiesiems mokslo metams susidomėjimas buvo itin didelis. Į licėjų pretendavę moksleiviai turėjo laikyti specialius testus, parodančius jų polinkį į tiksliuosius mokslus ir loginį mąstymą. Tai padėjo atrinkti motyvuotus mokinius, pasiruošusius gilintis į technologijų pasaulį.

Naujasis KTU inžinerijos licėjus Kaune yra reikšmingas švietimo sistemos pokytis Lietuvoje. Jis ne tik suteikia unikalią ugdymo programą, bet ir padeda spręsti ilgalaikę šalies problemą – jaunimo domėjimosi tiksliaisiais mokslais stoką. Integruotas mokymosi modelis, praktinių įgūdžių lavinimas, lyčių balanso skatinimas ir glaudus bendradarbiavimas su universitetu gali padėti parengti naują inžinierių kartą, reikalingą šalies technologinei pažangai.