Kaip panaikinti katino šlapimo kvapą?

Katino šlapimo kvapas laikomas vienu sunkiausiai pašalinamų kvapų namuose – jis ne tik itin stiprus, bet ir linkęs sugrįžti net po kruopštaus valymo, jei naudojamos netinkamos priemonės.

Priežastis slypi šlapimo cheminėje sudėtyje: jame gausu šlapimo rūgšties, kuri išdžiūvusi virsta vandenyje netirpstančiais kristalais. Šie kristalai tvirtai įsigeria į porėtus paviršius – kilimą, apmušalus, medį – ir, drėgmei ar šilumai juos vėl aktyvavus, kvapas grįžta net praėjus savaitėms po pirminio valymo.

Katinų šlapimas skiriasi nuo kačių ir kačiukų šlapimo dar ir tuo, kad subrendęs, nekastruotas patinas prie šlapimo sudėties papildomai prideda specifinius hormonus ir feromonus, skirtus signalizuoti kitiems gyvūnams apie savo teritoriją. Dėl to jo kvapas paprastai būna dar aitresnis ir atkaklesnis nei kačių ar kačiukų.

Šiai problemai spręsti skirtų priemonių galima rasti internetinėje parduotuvėje dokrinesa.lt, kategorijoje priedai kačių tualetams ir šlapimo kvapo naikinimui – čia siūlomi produktai veikia pačią kvapo priežastį, o ne tik ją laikinai užmaskuoja.

Kodėl įprasti valikliai neveikia?

Muilas, actas, soda ar vandenilio peroksidas iš tikrųjų gali laikinai sumažinti kvapą, tačiau nė viena iš šių medžiagų neišardo šlapimo rūgšties kristalų – jos tik neutralizuoja paviršinį kvapą, sugeria drėgmę arba jį užmaskuoja.

Skalbimo milteliai ir kitos kasdienės skalbimo priemonės gali ištirpinti geltoną šlapimo pigmentą, tačiau nepašalina pačių kristalų, todėl išskalbus audinį kvapas kartais tampa net intensyvesnis, nei buvo prieš valymą.

Kvapą maskuojantys aromatiniai purškalai, kvepalai, kava ar citrusų kvapas problemos taip pat neišsprendžia – jie tik laikinai pridengia esamą kvapą nauju, stipresniu aromatu, bet neveikia pačios priežasties.

Ko griežtai vengti valant?

Chloro ar amoniako turinčių valiklių naudoti negalima – tai viena dažniausių klaidų.

Kačių šlapimas savaime kvepia amoniaku, todėl amoniako pagrindu pagamintas valiklis ne tik neišvalo kvapo, bet ir gali paskatinti katiną pažymėti tą pačią vietą iš naujo, nes kvapas jam primena jo paties „ženklą“.

Be to, katės apskritai nemėgsta chloro kvapo, todėl aplink chloru nuvalytą vietą jos linkusios šlapintis dar daugiau, tarsi bandydamos „nugalėti“ nepatinkantį kvapą savuoju.

Chloras taip pat neišardo šlapimo rūgšties kristalų, o susimaišęs su amoniaku gali sudaryti kenksmingus, sveikatai pavojingus garus.

Kaip išvalyti katės šlapimą – žingsnis po žingsnio

Šviežią dėmę pirmiausia reikia sausai nusausinti popieriniu rankšluosčiu, spaudžiant, o ne trinant – trinant skystis įsigeria dar giliau į paviršių, todėl kuo mažiau šlapimo pateks į gilesnius sluoksnius, tuo lengviau bus neutralizuoti kvapą vėliau.

Tada ant dėmės gausiai užpilamas fermentinis (enziminis) valiklis, kad pasiektų tokį patį gylį, į kokį įsigėrė šlapimas – kilimų atveju tai reiškia ir apatinį sluoksnį, ne tik paviršių.

Priemonę reikia palikti veikti pagal gamintojo instrukciją ir leisti jai natūraliai išdžiūti, nepaspartinant proceso – fermentai tebeveikia tol, kol paviršius drėgnas. Jei kvapas išlieka, ypač ant senesnių, jau įsisenėjusių dėmių, procesą reikia kartoti.

Prieš naudojant bet kokią priemonę ant audinio, verta pirma išbandyti jos poveikį nedideliame, nematomame plotelyje – kai kurios medžiagos (pvz. veliūras ar kita švelni tekstilė) gali reaguoti nenuspėjamai.

Paslėptas, akimis nematomas dėmes padeda surasti ultravioletinis (juodasis) žibintuvėlis – po jo šviesa šlapimo dėmės švyti, todėl galima tiksliai nustatyti, kur dar reikia valyti, net jei kvapas jaučiamas, bet konkreti vieta nematoma.

Kaip valyti skirtingus paviršius?

Grindys ir kambario kampai

Dėmę nusausinkite servetėle, tada švelniai patrinkite drėgna, muiluota kempinėle, nesitrindami per stipriai – per stiprus trynimas įspaudžia šlapimą giliau į grindų porėtus paviršius arba plyšius tarp plytelių.

Vėl nusausinkite paviršių ir tik tada užpilkite fermentinį valiklį arba užberkite sodos, palikdami veikti kelias valandas.

Jei kvapas vis dar juntamas, ant dėmės galima plonu sluoksniu užlašinti citrinų sulčių arba stipriai vandeniu atskiesto acto ir po maždaug 40 minučių nuplauti – tačiau su rūgštimis reikia elgtis atsargiai, nes jos gali pakeisti kai kurių grindų dangų spalvą.

Drabužiai ir audiniai

Plaukite taip, kad vandens srovė kristų tiesiai ant dėmės, tada atsargiai išmirkykite muiluotame vandenyje, vengdami įtrynimo, kuris giliau įspaustų šlapimą į audinį.

Paskui drabužį galima pamerkti stipriai atskiestame acte arba vandenyje su citrinų rūgštimi – jei audinys itin švelnus, rūgštį galima pakeisti citrusų ar pušų kvapo indų plovikliu.

Ta pačia tvarka valomos ir nedidelės dėmės kiliminėje dangoje, baldų apmušaluose ar užuolaidose, o giluminiam kilimų ir apmušalų valymui naudingas plaunamasis dulkių siurblys.

Toliau drabužį skalbkite įprastu būdu skalbimo mašinoje.

Batai

Drėgmę sugerkite popieriniais rankšluosčiais, kelis kartus juos keisdami, tada batus gerai išvėdinkite atvirame ore ar balkone.

Vidų pabarstykite soda drėgmei ir kvapui sugerti, palikite kelioms valandoms ar per naktį, tada pašalinkite dulkių siurbliu.

Jei liko acto kvapas po papildomo valymo, jį taip pat galima neutralizuoti nedideliu kiekiu sodos, vėl palikus porai valandų.

Odiniams batams po pirminio valymo tinka švelnus acto tirpalas (lygiomis dalimis su vandeniu, tepamas ant audinio ir laikomas apie 10–15 minučių), o sportinei, dirbtinių medžiagų avalynei geriau tinka vandenilio peroksidas, švelniai patepant paveiktas vietas šluoste.

Audiniu ar tekstile dengtai avalynei geriausiai tinka purškalas su fermentais – jį reikia užpurkšti ir palikti veikti apie 20–30 minučių, tada batus gerai išdžiovinti.

Kaip išvengti pakartotinio kvapo?

Svarbiausia – pašalinti visą kvapą iki galo, nes net žmogui nebejuntamas likutis katinui vis dar yra ženklas grįžti į tą pačią vietą.

Išvalius vietą, ją galima papildomai padaryti mažiau patrauklią pakeičiant jos paskirtį – pavyzdžiui, pastačius ten katino žaidimų ar poilsio erdvę, nes katės retai renkasi šlapintis vietose, kurias naudoja poilsiui ar žaidimams.

Papildomai galima naudoti specialius atbaidančius purškalus – jų nemalonus katinui kvapas atgraso jį nuo pakartotinio žymėjimo toje pačioje vietoje.

Tokias priemones reikia purkšti tiesiai ant jau išvalyto ir išdžiuvusio paviršiaus, kad jos nesusimaišytų su likusiu šlapimo kvapu ir veiktų kaip aiškus, atskiras signalas.

Jei šlapinimasis ne vietoje susijęs su stresu (persikraustymu, nauju šeimos nariu ar gyvūnu, aplinkos pokyčiais), verta apsvarstyti feromonų difuzorius arba raminančius purškalus – jie padeda katinui jaustis saugiau naujoje ar pasikeitusioje aplinkoje ir sumažina poreikį žymėti teritoriją šlapimu.

Kodėl katinas apskritai šlapinasi ne vietoje?

Valymas išsprendžia pasekmę, bet ne pačią priežastį.

Jei katinas ėmė šlapintis ne vietoje staiga, pirmiausia verta atmesti medicininę priežastį – šlapimo takų uždegimą, cistitą ar skausmą.

Jei katinas intensyviai ir nesėkmingai bando šlapintis, į veterinarą reikia kreiptis nedelsiant, nes tai gali reikšti gyvybei pavojingą šlaplės užsikimšimą.

Kai sveikatos problemų nėra, dažniausia priežastis – netinkamas tualetas ar stresas: nešvarus arba nepatrauklus kraikas, netinkama tualeto vieta (pernelyg judrioje namų vietoje), per mažas tualetų skaičius namuose, arba naujas šeimos narys, persikraustymas ir kiti aplinkos pokyčiai.

Nekastruoti patinai papildomai linkę šlapimu žymėti teritoriją – toks elgesys sumažėja po kastracijos, kuri taip pat sušvelnina paties šlapimo kvapą.