Nord Pool elektros kaina Lietuvoje. Kas įtakoja?

Nord Pool — pagrindinė Europos elektros energijos birža, vienijanti 15 šalių, tarp jų Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, Norvegiją ir Suomiją.

Elektros tiekėjai čia perka elektrą ateinančiai parai, o kaina nustatoma kas 15 minučių pagal pasiūlos ir paklausos santykį — skirtingomis paros valandomis ji gali skirtis kelis kartus. Per metus biržoje sudaroma sandorių už apie 1 104 TWh, iš kurių daugiau nei 70 % tenka Šiaurės ir Baltijos šalių rinkai.

Lietuvos vartotojams ši kaina aktuali pasirenkant elektros planą, optimizuojant vartojimą ir vertinant saulės elektrinės atsiperkamumą.

Kas yra Nord Pool birža?

Nord Pool — pirmoji tarptautinė elektros energijos birža pasaulyje ir didžiausia Šiaurės Europoje.

Didžiąją dalį biržos valdo „Euronext” — Europos vertybinių popierių birža. Per Nord Pool elektros gamintojai siūlo pagamintą elektrą, o tiekėjai ją perka pagal savo ir klientų poreikius. Kompiuterizuoti algoritmai kasdien lygina pasiūlą ir paklausą, nustatydami kainą kiekvienam 15 minučių intervalui.

Sistemos tikslas — užtikrinti, kad elektra efektyviausiomis kainomis pasiektų vietoves, kurioms jos labiausiai reikia. Birža leidžia greitai reaguoti į staigiai augančią paklausą, spręsti infrastruktūros problemas ir kompensuoti energijos deficitą tarp šalių.

Kokie veiksniai įtakoja biržos kainą?

• Oro sąlygos — vėjo, saulės ir vandens jėgainių gamyba tiesiogiai priklauso nuo klimato, todėl debesuotos ir bevėjės dienos mažina atsinaujinančios energijos pasiūlą ir kelia kainą.
• Paklausa — šalčio ar karščio bangų metu vartojimas auga, o kaina kyla kartu;
• Infrastruktūra — jungčių tarp šalių pralaidumas, elektros tinklų remontai ir generavimo įrenginių gedimai riboja elektros srautus ir didina kainą;
• Geopolitinė situacija — konfliktai, žaliavų kainos ir tarptautinės sankcijos daro tiesioginę įtaką rinkai;
• Importo ir eksporto balansas — kai Lietuva importuoja daugiau elektros nei eksportuoja, kaina būna aukštesnė.

Įprasta paros tendencija: pigiausia elektra būna naktimis ir pietų metu, brangiausia — rytais ir vakarais, kai vartojimas intensyviausias. Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios valandos gali siekti kelis kartus.

Fiksuotas ir kintamas elektros tarifas. Kuo skiriasi?

Elektros tiekimo kaina gyventojui priklauso nuo pasirinkto plano tipo.

Fiksuoto tarifo plane mokama ta pati kaina visą sutarties laikotarpį, nepriklausomai nuo biržos pokyčių. Kintamo tarifo plane mokama pagal Nord Pool biržos kainą, prie kurios pridedamas tiekėjo paslaugos mokestis ir valstybės reguliuojamos dedamosios — ESO persiuntimas, VIAP ir papildoma skirstymo dedamoji.

Nord Pool biržos kaina yra tik dalis galutinės sąskaitos. Nepriklausomai nuo pasirinkto plano, galutinę elektros kainą sudaro keturios dalys: elektros tiekimo kaina pagal planą, ESO persiuntimo paslauga, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos (VIAP) ir PVM.

Svertinė ir vidutinė kaina — skirtumas pagal skaitiklio tipą

Kintamo tarifo plano kaina skaičiuojama skirtingai priklausomai nuo skaitiklio tipo.

Su išmaniuoju skaitikliu sąskaita tiksli — mokama faktinė Nord Pool kaina kiekvienu 15 minučių intervalu, prie kurios pridedamas tiekėjo paslaugos mokestis. Jokių vidurkių ar apytikslių skaičiavimų nėra.

Su senu, neautomatizuotu skaitikliu taikoma ESO skaičiuojama svertinė vidutinė kaina. Ji apskaičiuojama sudedant praėjusio mėnesio Nord Pool 15 minučių intervalų kainas su ESO nustatytais vartojimo koeficientais, atspindinčiais, kada Lietuvoje dažniausiai naudojama elektra.

Kadangi daugiausia elektros sunaudojama piko metu, svertinė kaina būna aukštesnė nei paprastas aritmetinis vidurkis. Pavyzdžiui, istoriniai ESO duomenys rodo, kad svertinė kaina vidutiniškai sudaro Nord Pool kainą, padaugintą iš 1,0615.

Kai kurie tiekėjai, pavyzdžiui, „Ignitis”, taiko paprastą mėnesio vidurkį — jis aiškesnis, tačiau mažiau tiksliai atspindi faktinį vartojimą piko metu.

Kaip sekti kainą realiu laiku?

Nord Pool kainą galima stebėti keliais būdais. Nord Pool oficiali svetainė skelbia rytdienos kainas visoms valandoms — tai pagrindinis šaltinis tiekėjams ir aktyvesniems vartotojams.

Tiekėjų puslapiai („Elektrum”, „Ignitis”, „Enefit”) pateikia supaprastintus grafikus ir prognozes lietuvių kalba.

Svarbu atsiminti, kad visais šiais būdais rodoma didmeninė kaina — tai suma, kurią tiekėjas moka biržoje. Galutinė vartotojo kaina yra didesnė, nes prie jos pridedamas tiekėjo paslaugos mokestis, valstybės reguliuojamos dedamosios ir PVM.

Kaip optimizuoti vartojimą pagal biržos kainą?

Kintamo tarifo plano su išmaniuoju skaitikliu vartotojai gali aktyviai mažinti elektros sąskaitas perkeldami vartojimą į pigesnes valandas.

Pigiausi intervalai paprastai būna naktį ir pietų metu, kai saulės energijos gamyba didžiausia, o buitinis vartojimas mažiausias.

Praktiniai būdai:

• Buitinę techniką — skalbyklę, indaplovę, boilerį — programuoti veikti naktį arba pietų metu.
• Įsidiegti mobiliąją programėlę, siunčiančią pranešimus apie pigiausias valandas.
• Naudoti išmaniąją automatiką, kuri įrenginius įjungia automatiškai, kai kaina žemiausia.
• Elektromobilio krovimą perkelti į nakties valandas.

Toks vartojimo planavimas leidžia ne tik mažinti sąskaitas, bet ir prisidėti prie elektros tinklo balansavimo — kai vartojimas pasiskirsto tolygiau, sistemos apkrova piko metu mažėja.

Ar verta rinktis kintamą tarifą?

Kintamas tarifas ilguoju laikotarpiu vidutiniškai leidžia sutaupyti 10–15 % lyginant su fiksuotu tarifu. Tačiau šis pranašumas atsiranda tik aktyviai valdant vartojimą — perkant elektrą pigesniais intervalais ir vengiant brangių valandų.

Kintamas tarifas tinka, jei turite išmanųjį skaitiklį, vartojate elektrą naktimis ar savaitgaliais ir esate pasiruošę sekti biržos kainas.

Fiksuotas tarifas tinka, jei norite prognozuojamos sąskaitos, turite seną skaitiklį arba neketinate derinti vartojimo prie biržos kainų. Fiksuota kaina apsaugo nuo netikėtų kainų šuolių ir leidžia tiksliai planuoti išlaidas — ypač aktualu žiemos sezonu, kai kainų svyravimai didžiausi.