Metalinių lietvamzdžių latakų montavimas

<? pb_alt_attr(); ?>

Metalinių lietvamzdžių latakai montuojami prie stogo krašto naudojant specialius laikiklius.

Jie pritvirtinami taip, kad būtų nedidelis nuolydis į lietvamzdžio pusę, jog vanduo galėtų laisvai nubėgti nuo stogo. Latakai sujungiami sandarinimo elementais, o lietvamzdis prie sienos pritvirtinamas apkabomis su varžtais.

Reikalingos medžiagos ir įrankiai

Medžiagos:

  • Metalinių latakų elementai – horizontali sistema lietaus vandeniui surinkti;
  • Lietvamzdžiai – vertikalūs vamzdžiai vandeniui nuvesti nuo stogo į žemę ar drenažą;
  • Laikikliai – latakams pritvirtinti prie stogo krašto;
  • Sandarinimo elementai – jungčių sandarumui užtikrinti;
  • Apkabos ir varžtai – lietvamzdžių tvirtinimui prie sienos;
  • Sandariklis – papildomai apsaugai nuo pratekėjimo jungtyse.

Įrankiai:

  • Grąžtas – skylėms laikikliams ir apkaboms išgręžti;
  • Atsuktuvas arba suktukas – tvirtinimo elementams prisukti;
  • Matavimo įrankiai (ruletė, gulsčiukas, virvė) – atstumams pažymėti ir nuolydžiui išlaikyti;
  • Kopėčios – saugiam darbui prie stogo krašto.

Paviršiaus ir konstrukcijos paruošimas

Prieš montuojant metalinius lietvamzdžių latakus būtina patikrinti stogo kraštą ir įsitikinti, kad konstrukcija yra pakankamai tvirta bei neturi pažeidimų.

Toliau sužymimas nuolydis nuo aukščiausio taško link lietvamzdžio angos. Rekomenduojamas nuolydis yra 2–5 milimetrai vienam latako metrui, nes per mažas nuolydis sukels vandens užsistovėjimą, o per didelis – gadins estetinį vaizdą.

Tuo pačiu suplanuojama laikiklių vieta: jie turi būti montuojami kas 50–60 cm, o regionuose, kur gausu sniego – kas 40–50 cm. Toks išdėstymas apsaugo lataką nuo deformacijos dėl vandens ir sniego apkrovų.

Prieš montuojant būtina dar kartą patikrinti, ar nuolydis nuo aukščiausio taško iki lietvamzdžio angos yra tikslus ir visa konstrukcijos linija išlaikyta vienoda.

Taip pat skaitykite → Individualių namų stogų tipai ir jų konstrukcijų ypatybės

Latakų ir laikiklių montavimas

Laikikliai tvirtinami prie tvirtos konstrukcijos – gegnių arba karnizo lentos. Įrengus laikiklius, į juos įstatomi metaliniai latakai.

Latako kraštas turi būti šiek tiek po stogo danga, kad vanduo nepersilietų per kraštą. Latakų diametras parenkamas pagal stogo plotą: mažesniems stogams pakanka 100 mm latakų su 75 mm lietvamzdžiais, o dideliems stogams rekomenduojami 125 mm latakai su 90 mm lietvamzdžiais.

Kampuose ir galiniuose užbaigimuose būtina naudoti gamintojo elementus, nes jie užtikrina konstrukcijos vientisumą.

Lietvamzdžių montavimo procesas

Lietvamzdžių montavimo procesas

Lietvamzdžių montavimas pradedamas nuo įvado angos paruošimo latake.

Anga išpjaunama pagal gamintojo rekomenduojamus matmenis ir yra švariai apdirbama, kad nebūtų aštrių kraštų, galinčių pažeisti sandariklius. Į šią angą įstatomas lietvamzdžio įvado elementas, prie kurio prijungiamas vamzdis.

Lietvamzdis sujungiamas iš kelių segmentų, kurie įstatomi vienas į kitą ir užsandarinami jungtimis arba tarpinėmis. Vamzdis prie sienos tvirtinamas metalinėmis apkabomis kas 1,5–2 metrus, tačiau ties sujungimais ir posūkiais apkabas rekomenduojama montuoti arčiau. Jei pastatas yra aukštesnis nei du aukštai, apkabos montuojamos kas 1–1,5 metro, kad konstrukcija išliktų stabili esant dideliam vandens kiekiui.

Vamzdžio apačioje įrengiamas atvamzdis, kuris nukreipia vandenį į drenažo sistemą arba atvirą teritoriją. Atvamzdžio galas turėtų būti bent 20 centimetrų virš žemės, kad vanduo nesikauptų prie pamatų. Jei naudojama drenažo sistema, lietvamzdis jungiamas tiesiai prie vandens surinkimo šulinio ar drenažo vamzdžio.

Nuvedimo sistemos sandarumo užtikrinimas

Metalinių latakų sistema turi būti sandari, kad lietaus vanduo nepatektų pro jungtis ir nepažeistų fasado ar pamatų. Latakai jungiami specialiais sujungimo elementais su guminėmis tarpinėmis, kurios užtikrina tvirtą ir hermetišką sujungimą.

Papildomai jungtys gali būti sandarinamos poliuretaniniu arba silikoniniu hermetiku, ypač tose vietose, kur latakai jungiasi su lietvamzdžiu ar kampiniais elementais. Po montavimo būtina atlikti bandymą – į sistemą įpilama vandens ir stebima, ar visos jungtys išlieka sausos.

Jei pastebimas pratekėjimas, jungtis reikia išardyti, išvalyti nuo nešvarumų ar senų hermetiko likučių ir pakartotinai užsandarinti.

Kaip prižiūrėti metalinius latakus?

  • Valykite latakus bent du kartus per metus – būtina pašalinti šakas, lapus ir šiukšles, kurios gali užkimšti vandens nutekėjimą.
  • Tikrinti jungčių sandarumą po kiekvieno sezono – laiku aptikus pratekėjimus galima išvengti vandens žalos fasadui ir pamatams.
  • Pašalinti ledo ir sniego sankaupas žiemą – perteklinis svoris gali deformuoti latakus ir laikiklius.
  • Atnaujinti apsauginį dažų sluoksnį kas kelerius metus – tai apsaugo plieną nuo korozijos ir prailgina tarnavimo laiką.
  • Naudoti apsaugines groteles arba tinklus – tai mažina šiukšlių patekimo į latakus kiekį ir palengvina priežiūrą.

Metalinių latakų privalumai ir trūkumai palyginti su plastikiniais

Savybė Metalinių latakų savybės Plastikinių latakų savybės
Tvirtumas Atsparūs smūgiams, deformacijai ir sniego ar ledo apkrovoms Lengvai pažeidžiami esant mechaniniam poveikiui
Atsparumas UV spinduliams Neblunka ir nepraranda savybių nuo saulės spindulių Ilgainiui gali išblukti ir sutrūkinėti
Tarnavimo laikas 25–40 metų, priklausomai nuo dangos ir priežiūros 10–20 metų, dažniausiai trumpesnis
Kaina Aukštesnė dėl medžiagos ir montavimo darbų Žemesnė, ekonomiškesnis sprendimas
Montavimas Reikalauja daugiau įrankių ir patirties Paprastesnis, galima atlikti savarankiškai
Estetika Klasikinė išvaizda, puikia dera prie skardinės stogo dangos Įvairesnės spalvos, bet ne tokios ilgaamžės

Kada imtis darbų pačiam, o kada verčiau kviesti meistrą?

Metalinių lietvamzdžių latakų montavimą galima atlikti savarankiškai, jei stogas nedidelis, konstrukcija paprasta ir žmogus turi bent minimalią patirtį dirbant su reikalingais įrankiais. Tokiais atvejais užtenka tiksliai laikytis gamintojo instrukcijų.

Tačiau jei stogo konstrukcija sudėtinga, yra daug kampų, ilgi šlaitai arba pastatas yra aukštas, patartina kviesti specialistus. Profesionalai užtikrins teisingą nuolydį, sandarias jungtis ir tinkamą apkrovų paskirstymą, todėl bus kur kas mažesnė pratekėjimo ar deformacijos rizika.

Be to, neturint praktikos, klaidų taisymas gali kainuoti daugiau nei paties meistro darbas, todėl patikimumui ir ilgaamžiškumui dažnai racionaliau rinktis profesionalų montavimą.

Dažniausiai užduodami klausimai (D.U.K.)

Kokio pločio metalinius latakus pasirinkti pagal stogo plotą?

Mažesniems stogams pakanka 100 mm pločio latakų su 75 mm lietvamzdžiais. Didesniems nei 100 m² stogams rekomenduojami 125 mm latakai su 90 mm lietvamzdžiais, nes jie gali sutalpinti didesnį vandens kiekį.

Ar metaliniai latakai atsparūs korozijai?

Latakai gaminami iš cinkuoto plieno ir paprastai yra padengiami polimerine danga, kuri saugo nuo rūdžių. Tarnavimo laiką prailgina reguliarus paviršiaus tikrinimas ir dažų sluoksnio atnaujinimas kas kelerius metus.

Kiek laiko tarnauja metaliniai lietvamzdžiai?

Vidutinis tarnavimo laikas siekia 25–40 metų, priklausomai nuo medžiagos kokybės, montavimo tikslumo ir priežiūros. Gerai prižiūrima sistema gali tarnauti ir ilgiau.

Ar galima jungti metalinius latakus su plastikiniais elementais?

Skirtingų medžiagų jungti nerekomenduojama, nes plastikas ir metalas skirtingai plečiasi dėl temperatūros pokyčių. Tai gali pažeisti sandarumą ir sutrumpinti sistemos tarnavimo laiką.

Kada geriausia valyti metalinius latakus?

Latakus rekomenduojama valyti du kartus per metus – pavasarį, kad pašalinti per žiemą susikaupusį ledą ir šiukšles, bei rudenį, kad nuvalyti nukritusius lapus ir paruošti sistemą žiemai.

Ar galima montuoti metalinius latakus žiemą?

Taip, galima atlikti montavimą žiemą, jei temperatūra nėra itin žema, tačiau geriausia darbus planuoti šiltuoju sezonu. Šalti paviršiai ir sniego apkrovos apsunkina sandarumo užtikrinimą, todėl sistema gali būti mažiau patikima.

Ar metaliniai latakai tinka visų tipų stogams?

Metalinius latakus galima montuoti ant šlaitinių stogų iš skardos, čerpių ar bituminių dangų. Jie netinka plokštiems stogams, nes tokiais atvejais naudojamos kitos lietaus vandens nuvedimo sistemos, integruotos į stogo konstrukciją.

Susiję Įrašai

Renovacija
Daugiau