Kokią difuzinės plėvelės gramatūra pasirinkti? Kaip teisingai apskaičiuoti
Difuzinės plėvelės gramatūra pasirenkama pagal jos naudojimo vietą ir mechaninę apkrovą:
- sienoms dažniausiai pakanka 90–120 g/m²,
- standartiniam šlaitiniam stogui – 130–160 g/m²
- sudėtingesniems stogams, lentiniam paklotui didesnei montavimo rizikai renkamasi 170–200 g/m² ir daugiau.
Reikalingas kiekis apskaičiuojamas pagal formulę: plėvelės plotas = dengiamas plotas × 1,10–1,15, o masė kilogramais = plotas × gramatūra / 1000.
Gramatūra rodo plėvelės masę, bet ne vien jos patikimumą
Difuzinė plėvelė priklauso statybinėms hidroizoliacinėms ir vėjo izoliacinėms membranoms. Jos gramatūra nurodo, kiek gramų sveria vienas kvadratinis metras medžiagos. Pavyzdžiui, 150 g/m² plėvelė reiškia, kad 100 m² tokios membranos teoriškai svers apie 15 kg.
Tačiau vien gramatūra nepasako visko. Stogui ir fasadui svarbūs ir kiti parametrai: vandens nepralaidumo klasė, garų laidumas, tempimo stipris, atsparumas plyšimui aplink vinį, UV poveikio tolerancija bei montavimo pagrindas. Todėl 160 g/m² plėvelė iš tvirtesnės struktūros gali veikti patikimiau nei storesnė, bet silpnesnės sandaros membrana.
Naudojimo vieta nustato, kokios gramatūros reikia
Pagrindinė taisyklė paprasta: kuo didesnė mechaninė rizika, tuo didesnė turėtų būti plėvelės gramatūra ir atsparumas plyšimui. Ant stogo membrana patiria daugiau apkrovų nei sienoje: ją veikia montuotojų judėjimas, gegnės, tašeliai, vėjas, laikinas lietus ir dangos montavimo darbai.
| Naudojimo vieta | Dažnai pasirenkama gramatūra | Kada tinka | Į ką dar žiūrėti |
|---|---|---|---|
| Ventiliuojamas fasadas | 90–120 g/m² | Kai membrana saugoma apdailos ir neveikiama vaikščiojimo | Vėjo izoliacija, UV atsparumas, siūlių sandarinimas |
| Šlaitinis stogas ant šilumos izoliacijos | 130–160 g/m² | Įprastiems gyvenamųjų namų stogams | Vandens nepralaidumas, garų laidumas, tempimo stipris |
| Stogas ant lentinio pakloto | 160–200 g/m² | Kai membrana remiasi į kietą pagrindą ir gali trintis | Atsparumas abrazyviniam poveikiui ir plyšimui |
| Sudėtingas stogas, daug kampų ir įlajų | 170–220 g/m² | Kai daug pjovimo, persidengimų ir detalių | Siūlių klijavimas, sandarinimo juostos, montavimo klaidų rizika |
Stogui svarbesnė ne tik masė, bet ir vandens bei garų balansas
Difuzinė plėvelė turi atlikti dvi priešingas funkcijas. Ji turi neleisti išoriniam vandeniui patekti į šilumos izoliaciją, bet kartu išleisti vandens garus iš konstrukcijos. Šis veikimas siejamas su garų difuzijos pasipriešinimu, dažnai žymimu Sd verte.
Maža Sd vertė reiškia, kad membrana lengviau praleidžia vandens garus. Tai svarbu šiltintiems šlaitiniams stogams, kur mineralinė vata, medinės gegnės ir vidaus garo izoliacija sudaro bendrą drėgmės valdymo sistemą. Jeigu garai negali pasišalinti, konstrukcijoje didėja kondensato rizika.
Dėl šios priežasties renkantis negalima apsiriboti sakiniu „kuo sunkesnė, tuo saugiau“. Praktikoje reikia derinti gramatūrą su deklaruotomis techninėmis savybėmis.
Kaip apskaičiuoti reikalingą difuzinės plėvelės kiekį
Skaičiavimas pradedamas nuo realaus dengiamo ploto. Šlaitiniam stogui reikia skaičiuoti ne namo plano plotą, o faktinį stogo šlaitų plotą. Jei stogas turi du vienodus šlaitus, vieno šlaito ilgis dauginamas iš jo nuolydžio ilgio, tada rezultatas dauginamas iš dviejų.
Pagrindinės formulės:
- Dengiamas plotas: šlaito ilgis × šlaito nuolydžio ilgis × šlaitų skaičius.
- Plėvelės poreikis: dengiamas plotas × 1,10–1,15.
- Plėvelės masė: plėvelės poreikis × gramatūra / 1000.
- Rulonų skaičius: plėvelės poreikis / vieno rulono plotas, suapvalinant į didesnę pusę.
Koeficientas 1,10–1,15 reikalingas persidengimams, kraigui, karnizams, pjūviams ir nuostoliams. Paprastas dvišlaitis stogas dažniausiai artimesnis 10 procentų atsargai. Sudėtingas stogas su stoglangiais, įlajomis ir daug kampų turėtų būti skaičiuojamas su didesne atsarga.
Skaičiavimo pavyzdys parodo, kiek skiriasi svoris
Tarkime, du vienodi stogo šlaitai yra po 10 m ilgio ir 6 m nuolydžio ilgio. Vieno šlaito plotas yra 60 m², o dviejų šlaitų – 120 m². Pridėjus 12 procentų atsargą, gaunamas 134,4 m² plėvelės poreikis.
Jeigu pasirenkama 150 g/m² membrana, jos teorinė masė bus 134,4 × 150 / 1000 = 20,16 kg. Jei pasirenkama 200 g/m² membrana, masė bus 26,88 kg. Skirtumas nėra vien transporto klausimas: didesnė gramatūra paprastai siejama su didesniu medžiagos kiekiu, bet galutinį tinkamumą vis tiek lemia deklaruotas atsparumas ir montavimo sąlygos.
Kada verta rinktis didesnę gramatūrą
Didesnė gramatūra logiška tada, kai membrana montavimo metu patirs daugiau mechaninio poveikio. Tai ypač aktualu, jei darbai užtrunka, konstrukcija sudėtinga arba plėvelė klojama ant pagrindo, kuriame galimos aštresnės briaunos.
- Stogas turi daug stoglangių, kaminų, įlajų ar lūžių.
- Membrana bus montuojama ant lentų arba kito kieto pakloto.
- Dangos montavimas gali užtrukti, todėl membrana ilgiau liks atvira.
- Objekte tikėtinas stipresnis vėjo poveikis montavimo metu.
- Reikia didesnio atsparumo plyšimui aplink tvirtinimo vietas.
Kita vertus, sienoje po ventiliuojama apdaila labai didelė gramatūra dažnai nėra būtina. Ten svarbesnis vėjo sandarumas, garų laidumas ir tinkamai užklijuotos sandūros.
Teisingas pasirinkimas yra gramatūros ir techninių duomenų derinys
Praktiškas pasirinkimas prasideda nuo konstrukcijos: fasadas, šlaitinis stogas, paklotas, nuolydis ir montavimo trukmė. Tada tikrinama gramatūra ir techniniai rodikliai. Stogo membranoms įprastai svarbu, kad jos būtų skirtos būtent stogams, o ne tik sienoms.
Jeigu reikia vienos trumpos taisyklės, ji tokia: įprastam šiltintam šlaitiniam stogui racionalus pradinis intervalas yra 130–160 g/m², o sudėtingesnėms ar mechaniškai jautresnėms situacijoms – nuo 170 g/m². Skaičiuojant kiekį, visada naudojamas faktinis šlaitų plotas ir persidengimų atsarga, nes be jos rulonų skaičius bus per mažas.
