Metalo ir elektronikos atliekų negalima mesti kartu: atliekų tvarkytojams primenamos svarbios taisyklės
Metalo atliekų ir elektros bei elektroninės įrangos atliekų negalima mesti, laikyti ar apskaityti kartu, nes tai yra skirtingos atliekų rūšys, kurioms taikomi skirtingi tvarkymo, apskaitos ir leidimų reikalavimai. Atliekų tvarkytojams tai reiškia vieną aiškią taisyklę: jeigu atliekose yra elektros ar elektroninės įrangos požymių, jos negali būti priimamos kaip paprastas metalo laužas.
Elektros įranga nėra metalo laužas vien todėl, kad joje yra metalo
Praktiškai daugelyje elektros ir elektroninės įrangos atliekų yra metalo dalių: laidų, korpusų, variklių, plokščių, tvirtinimo elementų. Tačiau ši sudėtis nepakeičia atliekos esmės. Skalbimo mašina, šaldytuvas, elektrinis įrankis ar kompiuterio dalis netampa metalo atlieka vien todėl, kad turi metalinių komponentų.
Tokios atliekos priskiriamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kategorijai. Tai svarbu, nes jų tvarkymas apima ne tik metalo atskyrimą, bet ir pavojingų ar specialaus apdorojimo reikalaujančių dalių pašalinimą. Dėl šios priežasties jų negalima sumaišyti su įprastu juodųjų ar spalvotųjų metalų laužu.
Skirtingoms atliekoms taikomi skirtingi leidimai ir apskaita
Atliekų tvarkytojas gali priimti ir tvarkyti tik tas atliekas, kurioms turi teisę. Jeigu veikla apima metalo atliekas, tai dar nereiškia, kad tas pats tvarkytojas gali priimti elektros ir elektroninės įrangos atliekas. Šioms atliekoms taikomi atskiri atliekų kodai, o jų naudojimas ar apdorojimas turi būti numatytas leidimuose ir registruose.
Svarbu ir tai, kad atliekų apskaita turi atitikti faktinę atliekos rūšį. Jei elektros prietaisas apskaitomas kaip metalo laužas, iškraipoma atliekų kilmė, sudėtis ir tolesnis tvarkymo kelias. Tokia praktika gali reikšti ne tik apskaitos pažeidimą, bet ir netinkamą atliekų tvarkymą.
Maišymas didina pavojų aplinkai ir darbuotojams
Elektros ir elektroninės įrangos atliekose gali būti komponentų, kurių negalima ardyti atsitiktinai. Tai gali būti baterijos, kondensatoriai, šaltnešiai, alyvos, spausdintinės plokštės ar kitos dalys, kurioms reikalingas atskiras tvarkymas. Sumaišius tokias atliekas su metalu, pavojingos medžiagos gali būti pažeistos, išsilieti ar patekti į aplinką.
Kita rizika – darbuotojų sauga. Metalo laužo aikštelėse atliekos dažnai kraunamos, presuojamos, pjaustomos ar kitaip mechaniškai apdorojamos. Elektros įrangai tokie veiksmai gali būti netinkami, jeigu prieš tai nepašalintos pavojingos dalys ir neatliktas būtinas paruošimas.
Teisingas rūšiavimas prasideda priėmimo metu
Atliekų tvarkytojams svarbiausias momentas yra atliekų priėmimas. Būtent tada reikia įvertinti, ar atvežtas daiktas yra metalo laužas, ar elektros ir elektroninės įrangos atlieka. Jeigu objektas veikė naudodamas elektros srovę, baterijas ar elektromagnetinius laukus, vien metalo kiekis jame negali būti lemiamas kriterijus.
Ką būtina patikrinti praktiškai
- ar atliekose yra elektros laidų, kištukų, variklių, valdymo plokščių;
- ar daiktas anksčiau buvo naudojamas kaip elektros arba elektroninis prietaisas;
- ar atliekų tvarkytojas turi teisę priimti konkrečios rūšies atliekas;
- ar atliekos bus apskaitytos tinkamu atliekų kodu;
- ar jos bus perduotos subjektui, galinčiam jas teisėtai apdoroti.
Atskiras tvarkymas užtikrina atsekamumą
Atliekų sektoriuje atsekamumas nėra formalumas. Jis leidžia nustatyti, iš kur atliekos atsirado, kas jas priėmė, kaip jos buvo apdorotos ir kam perduotos toliau. Kai metalo atliekos ir elektros įrangos atliekos sumaišomos, šis kelias tampa neaiškus.
Todėl taisyklė paprasta: metalo laužas turi būti tvarkomas kaip metalo laužas, o elektros ir elektroninės įrangos atliekos – kaip atskira atliekų kategorija. Tai nėra biurokratinė smulkmena. Tai sąlyga, kad atliekos būtų tvarkomos teisėtai, saugiai ir nekenkiant aplinkai.
