Kovo pabaigoje Lietuvoje prognozuojamas potvynis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos praneša, kad 2025 m. pavasario potvynis kol kas nekelia grėsmės. Pasak tarnybos, potvynis turėtų prasidėti antroje kovo pusėje ir prognozuojama, kad jo mastas bus mažesnis už vidutinį. Toks vertinimas pateiktas remiantis kovo 5 dienos sniego dangos bei hidrologinių sąlygų duomenimis.
Sniego atsargos upių baseinuose
Remiantis duomenimis, šiuo metu sniego dangos vandens atsargos yra gerokai mažesnės nei įprasta:
- Nemuno baseine – 18–77 proc. normos,
- Neries baseine – 26–74 proc. normos.
Tai reiškia, kad didelio masto potvynis galėtų susiformuoti tik tuo atveju, jei sniego danga imtų tirpti labai intensyviai ir per trumpą laiką.
Dirvožemio įšalas kaip papildomas veiksnys
Prie potvynio rizikos galėtų prisidėti ir dirvožemio įšalas, kuris šiuo metu siekia 16–50 cm gylį. Įšalęs dirvožemis trukdo vandeniui įsigerti į žemę, todėl staiga tirpstant sniegui paviršinis vandens kiekis padidėja. Vis dėlto, dabartinės orų prognozės leidžia manyti, kad šis veiksnys reikšmingos grėsmės nesukels.
Orų prognozės kovo mėnesiui
Prognozuojama, kad kovo mėnesio temperatūra bus 2 °C žemesnė už daugiametę normą. Tai reiškia, kad sniego tirpimas vyks lėtai, o potvynio mastas neturėtų išaugti. Lėtas sniego tirpimas leidžia upėms palaipsniui priimti tirpsmo vandenį ir mažina staigių vandens lygių kilimo tikimybę.
Baltijos jūros lygis ir Nemuno sąlygos
Palanku ir tai, kad šiuo metu Baltijos jūros vandens lygis yra žemas. Tai sudaro lengvesnes sąlygas Nemunui tekėti, nes upės tėkmės neblokuoja pakilęs jūros lygis. Vis dėlto, svarbus šiemetinio potvynio veiksnys yra ledo sangrūdos. Nemunas nuo Lampėdžių iki žiočių šiuo metu yra užšalęs, todėl susiformavus sangrūdoms gali kilti lokalių potvynių grėsmė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šių metų pavasario potvynis bus mažesnis už vidutinį ir kol kas nekelia didelės grėsmės gyventojams ar infrastruktūrai. Nors tam tikri veiksniai, tokie kaip dirvožemio įšalas ar galimos ledo sangrūdos, gali turėti įtakos lokaliems vandens lygių svyravimams, bendra situacija vertinama kaip stabili. Hidrometeorologijos tarnyba ir toliau stebės pokyčius, o prireikus informuos visuomenę apie galimus pavojus.
