Energijos klasės A++ reikalavimai ir klaidos statant

Energijos klasės A++ pastatai – tai yra aukščiausio energinio efektyvumo statiniai, kurių šilumos nuostoliai minimalūs, o didžioji sunaudojamos energijos dalis pagaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tokie pastatai pasižymi itin gera šilumos izoliacija, sandarumu, efektyvia vėdinimo sistema su šilumos grąža ir išmaniu energijos valdymu.

A++ klasė tapo privalomu standartu visiems naujiems pastatams nuo 2021 metų, todėl šių reikalavimų laikymasis yra būtina sąlyga siekiant statinio energinio sertifikavimo. Išsamiai paaiškiname, ką reiškia A++ energinė klasė, kokie pagrindiniai jos reikalavimai, kokios dažniausios klaidos daromos statybų metu ir kaip jų išvengti.

Statybų sektoriaus duomenimis, net iki 30 % pastatų Lietuvoje vis dar neatitinka deklaruojamo energinio naudingumo, nes projektuose ar statybos procese praleidžiami esminiai elementai, susiję su sandarumu, šilumos tiltelių eliminavimu ir inžinerinių sistemų integracija.

Plačiau apie namų energinį efektyvumą→

A++ klasės reikalavimai

Pagal galiojančius teisės aktus, A++ energinio naudingumo klasės pastatas turi atitikti kelis esminius kriterijus, kurie užtikrina itin mažas energijos sąnaudas ir minimalų poveikį aplinkai:

Metinis šilumos poreikis šildymui turi būti ne didesnis kaip 15 kWh/m² per metus.
Sandarumo rodiklis (n₅₀) – ne didesnis kaip 0,6 1/h (pagal „Blower Door“ testą).
Energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalis turi sudaryti bent 50 % bendro energijos poreikio.
Pastato šilumos perdavimo koeficientai (U reikšmės): sienoms ≤ 0,10 W/m²K, stogui ≤ 0,08 W/m²K, langams ≤ 0,85 W/m²K.
Efektyvus vėdinimas su šilumos grąžos koeficientu ne mažesniu kaip 80 %.
Išmanus energijos valdymas – automatinis šildymo, apšvietimo ir vėdinimo reguliavimas.

Svarbu suprasti, kad A++ klasės vertinimas atliekamas ne tik pagal atskirus komponentus, bet ir pagal visos pastato energijos balansą, įskaitant gyventojų įpročius, sistemų valdymą ir atsinaujinančių energijos šaltinių dalį.

Kokios technologijos naudojamos A++ klasės pastatuose

Šilumos siurbliai oras–vanduo arba geoterminiai sprendimai – efektyviai tiekia šilumą žiemą ir vėsinimą vasarą.
Saulės elektrinės – kompensuoja dalį ar visą pastato elektros poreikį.
Vėdinimo sistemos su rekuperacija – grąžina iki 90 % šilumos iš šalinamo oro.
Išmanūs valdikliai – automatiškai reguliuoja temperatūrą, apšvietimą ir energijos balansą pagal gyventojų įpročius.
Tvarios apdailos medžiagos – mažesnis CO₂ pėdsakas, didesnis vidaus oro komfortas.

Tinkamai suderintos technologijos leidžia pasiekti „beveik nulinės energijos“ pastato lygį (NZEB – Nearly Zero Energy Building), kai šildymui, vėdinimui ir karštam vandeniui sunaudojama labai mažai energijos, o didžioji dalis gaunama iš saulės ar geoterminių šaltinių.

Dažniausios klaidos statant A++ klasės pastatus

Netinkamai suplanuotas sandarumo sluoksnis. Dėl neteisingų jungčių ar prastų plėvelių suklijavimo atsiranda oro nutekėjimai, mažinantys efektyvumą.
Šilumos tilteliai. Dažnai paliekami neapšiltinti kampai, sąramos, balkonų jungtys ar perdangų sandūros, kurios iškraipo skaičiuotą U reikšmę.
Nesubalansuota vėdinimo sistema. Rekuperatoriai montuojami be oro srautų balansavimo arba per arti išmetimo angų.
Blogas saulės elektrinės ir šilumos siurblio derinimas. Neteisingas galios santykis sukelia energijos disbalansą ir mažina ekonominį efektą.
Izoliacijos įrengimo klaidos. Nelygūs sluoksniai, tarpai tarp plokščių, netinkamai sujungtos medžiagos lemia šilumos nuostolius.
Projektiniai skaičiavimai neatnaujinami po pakeitimų. Bet koks konstrukcijos ar įrangos pakeitimas turi būti įtrauktas į energinio naudingumo skaičiavimą.

Kaip išvengti klaidų

Įtraukti energijos specialistą jau projektavimo etape – jis padės suformuoti vientisą šiluminį apvalkalą.
Vykdyti statybos priežiūrą realiu laiku – fiksuoti mazgų sprendinius, naudoti termoviziją ir sandarumo testus.
Naudoti vieningo gamintojo sisteminius sprendimus – plėvelės, klijai, sandarinimo juostos turi būti suderintos tarpusavyje.
Atliekant darbus, laikytis montavimo rekomendacijų – net 5 mm tarpelis gali padidinti šilumos nuostolius 10–15 %.
Planuoti dvejopą „Blower Door“ testą – pirmą kartą po konstrukcijų įrengimo, antrą po apdailos.
Sudaryti energijos balanso planą – kad atsinaujinančių šaltinių galia atitiktų realų pastato poreikį.

Normatyviniai dokumentai ir sertifikavimas

Lietuvoje A++ energinio naudingumo klasės reikalavimus nustato Statybos techninis reglamentas (STR 2.01.02:2016) ir Energinio naudingumo sertifikavimo metodika. Sertifikavimą atlieka atestuoti energetinio audito specialistai, įvertindami:

Pastato šilumos nuostolius per atitvaras.
Vėdinimo, šildymo, apšvietimo ir karšto vandens sistemas.
Atsinaujinančios energijos dalį bendrame balanse.
Sandarumo bandymų rezultatus.
Projektinius ir faktinius duomenis.

Tik po šių vertinimų išduodamas Energijos naudingumo sertifikatas (ENS), kuris privalomas tiek statybos užbaigimo, tiek pardavimo ar nuomos atvejais.