Automobilinės atliekos: kaip perdirbti 95 proc. kiekvieno eksploatuoto automobilio?

Viena daugiausiai atliekų sukuriančių pramonės šakų išsivysčiusiose valstybėse yra automobilių gamyba. Automobilinių atliekų tvarkymas ir perdirbimas antriniam panaudojimui tampa vis efektyvesnis ir jau dabar automobiliai yra didžiausiu mastu perdirbama vartojimo prekė pasaulyje.

Siekiama perdirbti visą automobilį

ES tikslas – pasiekti, kad būtų perdirbama net 95 proc. viso kiekvieno bendrijoje eksploatuoto automobilio. Įgyvendinus šį tikslą automobilių pramonė ES iš esmės veiktų pagal vadinamosios žiedinės ekonomikos principus.

„Tam būtina, kad atliekos kiek įmanoma didesne apimtimi būtų perdirbamos ir taptų žaliava naujiems gaminiams. Tai įgyvendinus gamybos-vartojimo-atliekų šalinimo ciklas būtų uždaras ir save palaikantis – beveik nesusidarytų naujų atliekų, nebūtų eikvojami riboti planetos ištekliai, mažėtų neigiamas žmonių veiklos poveikis aplinkai. Kadangi automobiliai didele dalimi gali būti perdirbami, ši industrija turi galimybę tapti viena pirmųjų, pilnai veikiančių pagal tokios ekonomikos principus“, – sako Paulius Repšys, pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ vadovas.

Iš automobilinių atliekų – ir gaminiai, ir žaliava

Anot P. Repšio, nepaisant egzistuojančių problemų, automobilių ir jų dalių perdirbimui vis geresnės sąlygos sudaromos ir Lietuvoje. Tiesa, kad automobilinės atliekos mūsų šalyje virstų naujais gaminiais, dar yra retenybė, o daugeliu atvejų iš perdirbtų automobilinių atliekų Lietuvoje yra paruošiama tik žaliava naujų produktų gamybai.

„Tvarkant automobilines atliekas Lietuvoje jos yra surenkamos, rūšiuojamos, išskaidomos į sudedamąsias dalis, kartais apdorojamos ar smulkinamos ir tuomet transportuojamos perdirbimui. Tam tikrų rūšių automobilinės atliekos yra perdirbamos Lietuvoje, kitos – vežamos į užsienį. Retais atvejais tokios atliekos mūsų šalyje iš karto panaudojamos ir naujiems produktams gaminti“, – sako P. Repšys.

Perdirbti galima beveik visas automobilių dalis

Vienas tokių pavyzdžių – iš akumuliatorių sudedamosios dalies elektrolitų Lietuvoje gaminamos cheminės trąšos. Lietuvoje taip pat veikia moderni automobilių filtrų perdirbimo gamykla. Joje pažangiais metodais per valandą perdirbama maždaug 1,5 tonos tepalo, kuro ir oro filtrų. Filtrų perdirbimo metu panaudota alyva regeneruojama į bazinę alyvą antriniam panaudojimui, atskirtas metalas gabenamas perdirbimui į kitas šalis ir vėliau virsta statybinėmis medžiagomis, o filtrinės medžiagos mišinys naudojimas energijos gamybai.

Lietuvoje taip pat perdirbamas iš automobilinių atliekų išskiriamas aliuminis. Tuo užsiimančios įmonės „Baltical“ komercijos direktorius Dainius Starkus pasakoja, kad maždaug 60–70 proc. viso bendrovės perdirbamo aliuminio laužo gaunama būtent iš nenaudojamų automobilių detalių – daugiausiai variklių blokų, greičių dėžių korpusų, vandens pompų, lietų aliuminio ratlankių, štampuotų kėbulo detalių ir įvairių skardų.

„Visas mūsų perdirbamas aliuminis grįžta į automobilių pramonę ir yra panaudojamas tų pačių automobilių detalių gamybai. Per mėnesį perdirbame apie 600 tonų aliuminio atliekų. Kiek daugiau nei pusę šio kiekio sudaro Lietuvoje surinktos aliuminio atliekos“, – sako D. Starkus.

Anot jo, aliuminio perdirbimo procesas nėra labai paprastas. Jam vykdyti reikalingos metalurgijos, chemijos, fizikos žinios ir ilgametė patirtis. Aliuminio lydymui naudojami ir specialūs įrengimai – rotacinės bei reverbatorinės krosnys.

Perdirbimas – būdas nukenksminti pavojingąsias atliekas

P. Repšio teigimu, automobilines atliekas svarbu surinkti ir tinkamai sutvarkyti ne tik todėl, kad būtų gaunama žaliava naujų produktų gamybai, bet ir todėl, kad nemaža dalis automobilinių atliekų yra laikomos pavojingomis. Jas palikus likimo valiai keliama grėsmė visuomenės sveikatai, daroma didžiulė žala gamtai.

„Tokios automobilinės atliekos kaip akumuliatoriai, oro, kuro ir tepalo filtrai, amortizatoriai, elektronikos komponentai savo sudėtyje turi pavojingų cheminių junginių, todėl svarbu šias atliekas tinkamai sutvarkyti. Pagal žiedinės ekonomikos principus prioritetas yra teikiamas atliekų perdirbimui ir antriniam panaudojimui. Tam, kad būtent toks likimas ištiktų automobilines atliekas, reikalingas ir pačių gyventojų sąmoningumas. Automobilius jie turėtų tvarkyti atsakinguose servisuose ir pasirūpinti, kad panaudotos atliekos patektų į patikimų tvarkytojų rankas“, – sako P. Repšys.