Sienų, stogo ir pamatų šiltinimo medžiagos: ką rinktis?

Kodėl tai svarbu

• Šiltinimas – kertinis žingsnis siekiant A, A+ ir A++ energinio naudingumo klasių.
• Net ir kokybiška konstrukcija be tinkamos izoliacijos praranda efektyvumą.
• Tinkamai parinktos medžiagos pagerina mikroklimatą, akustiką ir pastato ilgaamžiškumą.

Ką įvertinti renkantis šiltinimo medžiagas

• Šilumos laidumo koeficientas (λ) – kuo mažesnis, tuo geriau izoliuoja.
• Drėgmės ir garų pralaidumas (μ, sd) – padeda išvengti kondensato ir pelėsio.
• Atsparumas drėgmei, šalčiui, slėgiui – ypač pamatams ir cokoliui.
• Degumo klasė ir stabilumas – saugai ir ilgaamžiškumui.
• Montavimo sudėtingumas – jungtys, sandarumas, suderinamumas su sluoksniais.
• Tvarumas – medžiagos CO₂ pėdsakas, perdirbamumas, įtaka vidaus orui.
• Kainos ir vertės santykis – vertinkite viso gyvavimo ciklo kaštus.

Sienų šiltinimas

Dažniausios medžiagos: akmens vata, stiklo vata, EPS (putų polistirenas), XPS, celiuliozė, kanapių pluoštas ir kitos natūralios izoliacijos.

• Akmens vata – nedegi, gerai izoliuoja garsą, pralaidi garams; tinka ventiliuojamiems ir tinkuojamiems fasadams.
• EPS – patraukli kaina, lengvas montavimas; fasadams rinkitės tinkamą tankį ir klijavimo/tvirtinimo sistemą.
• XPS – mažai įgeria drėgmės, patvarus; skaitykite apie naudojimą cokoliuose ir drėgnose zonose.
• Ekologiškos izoliacijos (celiuliozė, kanapė) – geras vidaus oro kokybės ir tvarumo balansas.

Esminiai akcentai: nuoseklus izoliacijos sluoksnis be šilumos tiltelių, kokybiškos langų-į angokraščius jungtys, tinkamai parinktas vėjo ir garo kontrolės sluoksnis.

Stogo šiltinimas

Medžiagos: akmens vata, PIR plokštės, PUR (purškiamos putos), celiuliozė, kitos vatos.

• Šlaitiniam stogui – dažniausiai daugiasluoksnė akmens/mineralinė vata tarp ir virš gegnių + garo izoliacija vidinėje pusėje.
• Plokščiam stogui – PIR/PUR izoliacija, teisingas nuolydis ir drenažas, hidroizoliacijos suderinamumas.

Esminiai akcentai: nenutrūkstamas šiltinimo sluoksnis per stogo–sienos mazgą, garo izoliacijos sandarumas, teisingas vėdinamos ertmės suformavimas (jei numatyta).

Pamatų šiltinimas

Medžiagos: XPS, drėgmei atsparūs EPS, kietos izoliacinės plokštės su dideliu gniuždymo stipriu.

• Atsparumas drėgmei – būtina savybė gruntiniams kontaktams.
• Gniuždymo stipris – pamatų šonams ir grindims ant grunto.
• Nuolatinis izoliacijos „apvalkalas“ – sujungti pamatų, cokolio ir fasado izoliacijas be tarpų.

Esminiai akcentai: hidroizoliacija + drenažas + šiltinimas – vieninga sistema; saugokite cokolio zoną nuo šilumos tiltelių ir vandens įgėrio.

Montavimo ir techninės detalės

• Šiltinimo storis – derinkite su projektiniais U reikšmės tikslais (A/A+/A++).
• Šilumos tilteliai – kampai, sąramos, stogo–sienos, balkono plokštės; numatykite sprendinius projekte.
• Sandarumas – atlikite sandarumo bandymą (Blower Door), pataisykite silpnas vietas.
• Garo/vėjo kontrolė – teisinga plėvelių orientacija, užleidimai, klijavimo juostos, pralaidumas garams.
• Drėgmės valdymas – ypač pamatuose ir plokščiuose stoguose; drenažas ir hidroizoliacija yra būtinybė.
• Medžiagų suderinamumas – derinkite su apdaila, klijais, tvirtinimo elementais ir hidroizoliacija.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

• Per plonas izoliacijos sluoksnis – nepasiekiami projektiniai U tikslai.
• Netinkama medžiaga konstrukcijai (pvz., drėgmę įgerianti izoliacija pamatams).
• Neišspręsti šilumos tilteliai jungtyse ir mazguose.
• Garo izoliacijos spragos – kondensatas konstrukcijoje.
• „Fragmentuotas“ šiltinimas – pamatų, cokolio ir fasado nesujungimas.
• Nekontroliuojamas montavimas – nesilaikoma gamintojo instrukcijų.

Rekomendacijos pirkėjui ir projektuotojui

• Klauskite apie λ, μ/sd, gniuždymo stiprį ir degumo klasę – rinkitės pagal realias apkrovas ir drėgmę.
• Reikalaukite mazgų sprendinių ir aiškios montavimo sekos.
• Planuokite sandarumo bandymą ir vidinę kokybės kontrolę statybvietėje.
• Vertinkite viso gyvavimo ciklo kaštus, ne vien pirkimo kainą.
• Po darbų sekite sąnaudas ir mikroklimatą – koreguokite nustatymus, jei reikia.