Per 2017 metus „Enefit“ padidino pajamas ir užimamą rinkos dalį
Nepriklausomo energijos tiekėjo „Enefit“ pajamos per 2017 m. sudarė 24,3 mln. eurų ir buvo 5,3 proc. didesnės negu ankstesniais metais. Per pastaruosius metus maždaug ketvirtadaliu išauginusi savo klientų gretas bendrovė elektros energiją šiuo metu tiekia 1,1 tūkst. šalies įmonių ir organizacijų, dujas – apie 70 įmonių. „Enefit“ prognozuoja, kad po žiemos pabaigoje stebėto elektros ir dujų kainų šuolio, situacija energijos rinkoje turėtų normalizuotis artimiausiomis savaitėmis, o didesnių svyravimų galima tikėtis vasaros pabaigoje prasidėjus „NordBalt“ jungties remontui.
„Per praėjusius metus sėkmingai išplėtėme savo klientų gretas ir užimamą rinkos dalį, o susiklosčius palankioms aplinkybėms dujų rinkoje įžengėme į šią sritį tapdami visapusiu energijos tiekėju. Šįmet tikimės tolesnio tvaraus augimo rinkoje, be to, stebime augantį verslo klientų susidomėjimą efektyviu energijos vartojimu ir tai pasiekti padedančių sprendimų poreikiu. Todėl ketiname dar aktyviau konsultuoti savo klientus efektyvaus energijos vartojimo srityje bei pristatyti į tai orientuotų naujų produktų“, – teigia „Enefit“ valdybos narė Edita Semėnienė.
Per praėjusius metus „Enefit“ iš viso patiekė 761 GWh elektros energijos galutiniams vartotojams. Bendrovės užimama verslo klientų elektros rinkos dalis per minimą laikotarpį išaugo nuo 8 proc. iki beveik 12 procentų. Be to, 44 proc. visos parduotos elektros buvo gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
2017 m. pabaigoje, rinkoje susiklosčius atitinkamoms sąlygoms, „Enefit“ pasiūlė įmonėms įsigyti dujų. Per pastaruosius kelis mėnesius dujas iš bendrovės įsigyjančių klientų skaičius išaugo iki maždaug septyniasdešimties.
Dėl išvestinių finansinių priemonių įtakos buhalteriniam rezultatui, per 2017 m. bendrovė fiksavo 1,36 mln. eurų nuostolį. Per ankstesnius metus „Enefit“ buvo uždirbusi apie 2,2 mln. eurų pelno.
Įtaka energijos kainoms – dėl šalčių ir „NordBalt“ remonto
Šių metų pradžioje daugelį Europos šalių kaustę neįprastai šalti orai ženkliai paveikė energijos išteklių kainas. Įvairiose Europos šalyse staigiai išaugo dujų suvartojimas, o poreikiui patenkinti buvo naudojami sukaupti dujų rezervai. Tai privertė gerokai šoktelėti dujų kainas rinkoje, bet šis ypač aukštų kainų efektas buvo trumpalaikis – atšilus orams ir sumažėjus dujų paklausai jų kainos turėtų atitikti ilgametį vidurkį, prognozuoja „Enefit“.
Dujų kainų šuolį atkartojo ir elektros kainos. Tą lėmė dvi priežastys – išaugusios gamybos sąnaudos dujų jėgainėse ir padidėjęs elektros poreikis Skandinavijos šalyse, kur šildymo reikmėms gyventojai dažniau linkę naudoti būtent šį energijos šaltinį. Šiuo metu elektros kainos stabilizavosi, tačiau vis dar yra šiek tiek aukštesniame lygyje negu įprastai. Elektros kainos priklausys nuo pavasario orų ir būsimo kritulių kiekio regione, kuris lems hidroelektrinių Skandinavijos šalyse pagamintą elektros kiekį.
Dar vienas svarbus veiksnys elektros kainoms Lietuvos rinkoje – antroje metų pusėje planuojamas „NordBalt“ jungties garantinis remontas. Jo metu nuo liepos pabaigos iki spalio pradžios jungtis neveiks, todėl šiuo laikotarpiu nebus galimybės pigesnei elektrai iš Skandinavijos šalių pasiekti Lietuvos teritoriją. Tikėtina, kad „NordBalt“ remonto metu vidutinė elektros kaina Lietuvos ir Latvijos rinkose bus pastebimai didesnė.
„Eesti energia“ pagamino didžiausią elektros energijos kiekį
Pagrindinė įmonė „Eesti energia“, kuriai priklauso bendrovė „Enefit“, per 2017 m. gavo 754 mln. eurų pajamų, kurios buvo 2 proc. didesnės negu prieš metus. Įmonės pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaitymų (EBITDA) praėjusiais metais sudarė 264 mln. eurų.
„Eesti energia“ ir toliau išlaikė energijos gamybos lyderės poziciją Baltijos šalyse ir per praėjusius metus pagamino iš viso 9,7 TWh elektros energijos. Palyginti su 2016 m., įmonės pagamintas elektros kiekis išaugo 7 proc. ir buvo didžiausias per pastaruosius ketverius metus. Įmonė per praėjusius metus taip pat pagamino rekordinį skalūninės naftos kiekį – 395 tūkst. tonų, o iš viso išgauta apie 16 mln. tonų naftingųjų skalūnų.
„Eesti energia“ investicijos per 2017 m. sudarė 144 mln. eurų, o grupei priklausančios įmonės išplėtė savo veiklą į Lenkijos, Švedijos ir Suomijos rinkas.