Kaip pasiekti A klasę renovuojant seną daugiabutį?

<? pb_alt_attr(); ?>

A klasės energinis naudingumas – tai yra pastato būklės rodiklis, apibūdinantis, kiek efektyviai jis naudoja energiją šildymui, vėdinimui ir karšto vandens ruošimui, palyginti su reglamentuotu standartu. Kuo aukštesnė energinė klasė, tuo mažesni šilumos nuostoliai, geresnis mikroklimatas ir mažesnės išlaidos eksploatacijai.

Lietuvoje didžioji dalis senos statybos daugiabučių buvo pastatyti dar sovietmečiu, kai energinio efektyvumo reikalavimai neegzistavo – šie pastatai praranda iki 50–60 % šilumos per sienas, stogą, langus ir pamatų jungtis.

Energetikos agentūros duomenimis, daugiau nei 70 % daugiabučių neatitinka šiuolaikinių A ar net B klasės standartų, o jų modernizavimas gali sumažinti šilumos energijos poreikį net iki 60 %. A klasės siekis renovuojant tokius namus reiškia ne pavienius atnaujinimo darbus, o kompleksinį požiūrį į pastato konstrukcijas, inžinerines sistemas ir energijos balansą.

Kodėl verta siekti A klasės renovacijoje

A klasės energinis naudingumas reiškia, kad pastatas suvartoja iki trijų kartų mažiau energijos nei nerenovuotas analogas. Tai tiesiogiai lemia mažesnes šildymo išlaidas, didesnį būsto komfortą, mažesnį pelėsio ir kondensato pavojų bei aukštesnę turto vertę.

Be to, A klasės daugiabučiai gauna didžiausią valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, o gyventojų finansinis indėlis atsiperka per 8–12 metų.

Pagrindiniai žingsniai siekiant A klasės

  1. Energinis auditas. Atliekamas pastato būklės įvertinimas: šilumos nuostoliai, konstrukcijų defektai, inžinerinių sistemų efektyvumas. Remiantis rezultatais sudaromas modernizacijos planas.
  2. Projektavimas ir priemonių parinkimas. Parenkamos šiltinimo medžiagos, šildymo, vėdinimo ir apšvietimo sistemos, numatomi atsinaujinantys energijos šaltiniai.
  3. Pastato atitvarų šiltinimas. Sienos, stogas, pamatai ir rūsio perdanga turi būti apšiltinti pagal A klasės reikalavimus – U reikšmės ne didesnės nei 0,12–0,15 W/m²K.
  4. Langų ir durų keitimas. Nauji langai turi turėti ne prastesnį nei U=0,85 W/m²K rodiklį ir būti sandariai įrengti pagal RAL sistemą.
  5. Šildymo sistemos modernizavimas. Diegiami balansavimo vožtuvai, termoreguliatoriai, automatika, kartais keičiama šilumos tiekimo schema į nepriklausomą.
  6. Vėdinimo su rekuperacija įrengimas. Centrinės ar decentralizuotos sistemos grąžina iki 80–90 % šilumos iš ištraukiamo oro.
  7. Atsinaujinančios energijos integravimas. Saulės elektrinė ant stogo ar šilumos siurblys padeda pasiekti reikiamą atsinaujinančios energijos dalį.

Techniniai reikalavimai A klasės daugiabučiams

  • Metinis šilumos poreikis šildymui: ≤ 40 kWh/m² per metus.
  • Sandarumo rodiklis (n₅₀): ≤ 1,0 1/h.
  • Vėdinimo šilumos grąžos koeficientas: ≥ 75 %.
  • Pastato energijos balanse – ne mažiau kaip 25 % energijos iš atsinaujinančių šaltinių.
  • Atitvarų U reikšmės: sienos ≤ 0,15 W/m²K, stogas ≤ 0,12 W/m²K, grindys ant grunto ≤ 0,20 W/m²K.

Dažniausios klaidos renovacijos metu

  • Neatitvarų sandarumo ignoravimas. Langų montavimas be sandarinimo juostų arba netinkamos putos sukelia šilumos nuostolius.
  • Netinkamai parinktos šiltinimo medžiagos. Per plonas izoliacijos sluoksnis ar drėgmės neatsparios medžiagos – dažna priežastis, kodėl nepasiekiama A klasė.
  • Nesubalansuota šildymo sistema. Radiatorių ar stovų disbalansas lemia netolygų šildymą ir energijos švaistymą.
  • Nenumatyta vėdinimo sistema. Po renovacijos patalpos tampa sandarios, bet be rekuperacijos prastėja oro kokybė.
  • Klaidos jungiant saulės elektrinę. Galia parenkama neteisingai arba neatliekama elektros sistemos analizė.
  • Nepilnai atliktas energinis auditas. Netikslūs duomenys lemia klaidingus sprendimus ir nepasiektus rezultatus.

Kokie rezultatai pasiekiami po A klasės renovacijos

Daugiabučio atnaujinimas iki A energinio naudingumo klasės gali sumažinti šildymo sąnaudas iki 60–70 %. Be to, pastato vertė rinkoje išauga vidutiniškai 20–25 %, o gyventojai džiaugiasi stabilesne temperatūra, mažesniu triukšmu ir švaresniu oru.
Energijos sutaupymai leidžia greičiau grąžinti investicijas, o modernizuoti pastatai tampa patrauklūs ilgalaikei nuomai ar pardavimui.

Ekspertų rekomendacijos

  • Pasirinkite projekto vadovą, turintį patirties su A klasės renovacija – nuo jo priklauso techninių sprendimų kokybė.
  • Reikalaukite detalaus energinio audito ir aiškių skaičiavimų prieš darbų pradžią.
  • Venkite „dalinės renovacijos“ – A klasę galima pasiekti tik kompleksiškai modernizuojant visą pastatą.
  • Atlikite sandrumo testą ir termovizinį tyrimą po darbų, kad įsitikintumėte kokybe.
  • Įdiekite išmanius šildymo valdiklius – jie leidžia sumažinti sąnaudas dar 10–15 %.
  • Informuokite gyventojus apie tinkamą sistemos eksploatavimą – net geriausias sprendimas neveiks efektyviai, jei bus neteisingai naudojamas.
A klasės energinio naudingumo pasiekimas renovuojant seną daugiabutį – tai investicija į ilgaamžiškumą, komfortą ir mažesnes sąskaitas. Kompleksinis požiūris – nuo kokybiško šiltinimo ir sandarumo iki modernių inžinerinių sistemų bei atsinaujinančios energijos – leidžia senus pastatus prikelti naujam gyvenimui. Toks projektas reikalauja profesionalumo, bet jo rezultatai akivaizdūs: mažesnės sąnaudos, geresnis mikroklimatas ir didesnė turto vertė.
Susiję Įrašai
Renovacija
Daugiau