1. Mediniai namai gali būti kelių rūšių:

• KARKASINIAI; SKYDINIAI;
• PAPRASTŲ MEDINIŲ TAŠŲ;
• KLIJUOTOS MEDIENOS TAŠŲ;
• RĄSTINIAI – MAŠININIO APDIRBIMO (APVALIŲ ARBA STAČIAKAMPIŲ RĄSTŲ);
• RĄSTINIAI – RANKINIU BŪDU  TAŠYTŲ RĄSTŲ.

Galimas ir kombinuotas variantas, pagal užsakovo projektą.
 

2. Medinių namų statytojai neabejodami Jums pasiūlys pušinę arba eglinę medieną. Žinoma, lapuočių (pvz.ąžuolo) mediena yra keleriopai tvirtesnė, atsparesnė drėgmei. Tačiau kaina  didelė, todėl namo statyba būtų kelis kartus ar dešimtis kartų brangesnė.
Daugelis rąstininkų teikia pirmenybę pušiniams rąstams. Pušiniai rąstai gražiau atrodo, mažiau suplyšinėja (dažniausiai plyšta viena linija), mediena tvirtesnė nei eglinė. Tačiau eglinė mediena šiek tiek geriau išlaiko šilumą. Pušinė mediena reikalauja didesnio dėmesio apdorojant cheminėmis medžiagomis (antiseptikais), nes labiau linkusi “mėlynuoti” veikiama saulės ir lietaus.

3. Tai labai svarbus aspektas, kurį būtina aptarti su užsakovu.

Yra du klausimai – džiovinta ar natūralaus drėgnumo?

Yra du pasiūlymai:

- natūralaus drėgnumo rąstų namus statė mūsų protėviai. Tiek Lietuvoje, tiek Sibire. Iki šiol išlikę daug gražių statinių. Niekas net nesusimąstydavo, kad galima rąstus pirmiau išdžiovinti, tik tada ręsti namą. Natūralūs drėgni rąstai gula ir džiūdami glaudžiai spaudžia vienas kitą, tarsi “kopijuoja” vienas kito paviršių, taip sudarydami minimalius tarpus ir padidindami šilumos išlaikymo koeficientą. Statant iš natūralaus drėgnumo rąstų tenka vengti naudoti sąvaržas, nes mediena turi laisvai “vaikščioti”, turi būti numatyta, kurias namo dalis teks karts nuo karto pakoreguoti “sėdant” namui, kad neiškryptų viso namo konstrukcija. Taip pat šiuo atveju neprognozuojama rąstų plyšimo vieta. Gali būti, kad džiūdami rąstai įplyš labiausiai matomose vietose.
Tokį statybos būdą siūloma rinktis tik tuo atveju, jeigu į namą neskubate įsikelti, esate supratingi ir kantrūs rąstinės statybos gerbėjai. Rąstai turės susigulėti 1,5 – 2 metus.

- džiovinami rąstai tam, kad būtų išvengta kai kurių nemalonių rąstinės statybos niuansų: medienos “mėlynavimo”, neprognozuojamų, bet visada atsirandančių įplyšimų, ilgalaikio namo “sėdimo”. Statyba iš džiovintų rąstų gerokai spartesnė. Langus, duris įstatyti ir visą apdailą daryti galima vos uždengus stogą. Sumažėja rizika, kad įsiveis puvinys-grybelis. Žinoma, visiškai išvengti “sėdimo” nepavyks, tą turime numatyti, bet keblumų taisant pasekmes bus žymiai mažiau. Yra ir rizikos renkantis džiovintus rąstus: jeigu rąstai išdžiovinti nevienodai ar netolygiai pasiskirsčiusi drėgmė rąsto medienoje, namo “sėdimas” bus neprognozuojamas. Perdžiovinti rąstai taip pat kelia daug rūpesčių – jie lauko sąlygose pradeda traukti drėgmę ir “pūstis”, suleidimai nebeatitinka buvusių padėčių. Taigi – reikia būti itin atidiems džiovinant rąstus – pakankamai išdžiovinti, bet neperdžiovinti!
 

4. Daugelis užsakovų mano, kad žieminio kirtimo rąstų drėgnumas yra mažesnis,todėl pageidauja užsisakyti būtent tokius rąstus. Miškininkystės vadovėliuose rasime priešingą nuomonę – lapkričio-gruodžio mėnesiais mediena gali būti drėgnesnė 25-50% negu liepą-rugpjūtį. O subrendusio medžio šerdies drėgnumas beveik nepakinta visus metus. Lietuvoje žiemą daugiau medienos kertama todėl, kad sniego danga nėra labai didelė ir ji tampa pagalbine priemone traukiant medžius iš miškų. Be to – mažiau žalojama miško paklotė.
Taigi – nėra pagrindo jaudintis, kada kirsti Jūsų būsimo namo rąstai. Be to – šiuolaikinėse kompiuterizuotose džiovyklose galima puikiai sureguliuoti džiovinimo procesą ir gauti pageidaujamo drėgnumo statybinę žaliavą.

5. Visų namų statyba pradedama nuo projekto.
Karkasinių namų projektus rengia daugelis architektų, todėl neturėtų kilti sunkumų renkantis specialistą.
Rąstinių namų projektas – specifinis, nes mediena – organinė medžiaga – reikalauja ypatingo išmanymo. Taigi – labai svarbu teisingai pasirinkti architektą, projektuojantį būtent rąstinius namus. 
Antras svarbus žingsnis – statybos rangovo pasirinkimas ir visų statybos etapų numatymas. Ar visus statybos etapus patikėsite vienam rangovui (“iki raktų atidavimo”), ar kai kuriuos darbus organizuosite savarankiškai?

6. Pirmiausia tai aptarkite su architektu, nes pamatų įrengimas priklauso nuo projekto pasirinkimo ir sklypo dirvožemio.
Projektuojant pamatus reikia atminti, kad rąstinis ar karkasinis namas yra sąlyginai lengvas, lyginant su mūriniu. Todėl nebūtina įrenginėti labai gilius ir brangius pamatus. “Nelaidokite pinigų pamatuose”! Medinio namo pamatai atsieina maždaug 1,5 – 2 kartus pigiau nei mūrinio.

7. Nepagailėti laiko ir atvykti apžiūrėti statinius, kuriuos jau įsigijo įmonės klientai. Esant galimybei - paprašyti rekomendacinio pobūdžio susitikimo. Kas, jei ne klientai, galėtų geriausiai pasakyti apie pliusus ir minusus statantis medinį namą ar pirtį. Aplankyti ne vieną įmonę, palyginti ir surasti tinkamiausią statybos rangovą pagal medienos apdirbimo būdą, kokybę, kainą, garantijas, terminus.

8. Karkasiniais paprastai vadinami namai, kurie surenkami ant pamatų sklype. Pradžioje statybvietėje surenkamas medinis karkasas, ant jo vėliau montuojama akmens vata, apsauginės plėvelės, plokštės, stogo konstrukcija ir t.t. Toks statybos būdas pats paprasčiausias – nereikia specialių patalpų gamybai, nebūtinas projekto skaidymas į atskirus skydus ir pan.
Tačiau, pasirinkus šį statybos būdą, reikia atsižvelgti į gamtines sąlygas. Po atviru dangumi renkamas namas gali būti veikiamas nepastovaus drėgmės kiekio (lietus, sniegas, šaltis). Tuo atveju reikia labai saugoti statybines medžiagas.
 
Skydiniai – tai taip pat karkasiniai namai, tik skiriasi jų statybos būdas. Projekto brėžiniai išskaidomi į dalis (skydus). Namo konstrukcijos (sienos, stogas, perdanga) gaminami specializuotose gamybinėse patalpose. Jau pagaminti skydai vežami montuoti ant pamatų.
Šis statybos būdas pranašesnis tuo, jog dirbant uždarose patalpose konstrukcijos nėra veikiamos atmosferos, tiksliai pagal brėžinius pagamintų skydų tikslumas užtikrina aukštesnę gaminio kokybę.